Planuojate palikti darbą Lietuvoje 2025 m.? Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra: „Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo?“ Šiame straipsnyje paaiškinamos dabartinės taisyklės, išimtys ir praktiniai patarimai, kaip išeiti iš darbo..
Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo? Standartinis įspėjimo laikotarpis 2025 m.: 20 kalendorinių dienų
Pagal 2025 m. sausio 1 d. atnaujintą Lietuvos darbo kodekso 55 straipsnį darbuotojas privalo pateikti rašytinį prašymą dėl atsistatydinimo ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki numatomos atleidimo datos. Tai taikoma, kai atsistatydinama be svarbios priežasties.
Ar privaloma dirbti visas 20 dienų?
Ne, ne visada. Jei darbdavys sutinka, darbuotojas gali būti atleistas anksčiau. Darbo kodeksas leidžia tokį lankstumą. Tačiau jei darbdavys reikalauja viso laikotarpio, darbuotojas privalo dirbti iki paskutinės dienos, kitaip jam bus taikomos drausminės nuobaudos.
Išimtys: Svarbios priežastys pagal 56 straipsnį
Kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo dėl „svarbių priežasčių“, apibrėžtų Darbo kodekso 56 straipsnyje? Galite išeiti tik įspėję prieš 5 darbo dienas. Pagrįstos priežastys:
- Dar daugiau nei du mėnesius nesumokėtas darbo užmokestis;
- Nesaugios arba kenksmingos darbo sąlygos;
- Sveikatinės problemos arba įsipareigojimai rūpintis šeima;
- Pensinio amžiaus pasiekimas dar dirbant;
- Ilgalaikė neapmokama prastova ne dėl darbuotojo kaltės (pvz., 30 dienų iš eilės arba 45 per metus).
Tokiais atvejais jums taip pat gali priklausyti išeitinė išmoka, kurios dydis yra nuo 0,5 iki 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, priklausomai nuo darbo stažo.
Ar galima atsiimti prašymą dėl išįjimo?
Taip. Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas gali atšaukti savo išėjimo prašymą per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo – jei darbo santykiai dar nėra pasibaigę ir darbdavys sutinka.
Patarimai, kaip parašyti ir pateikti išėjimo prašymą
Teikiant išėjimą iš darbo Lietuvoje:
- Pateikite raštu su aiškiai nurodyta data;
- Naudokite oficialų pristatymą (registruotu paštu, pasirašytu siuntimu arba el. paštu su patvirtinimu);
- Nurodykite, ar išeinate pagal 55 straipsnį (standartinis), ar 56 straipsnį (svarbi priežastis);
- Jei išeinate pagal 56 straipsnį, nurodykite priežastį (pvz., nesumokėtas darbo užmokestis, šeimos priežiūra, išėjimas į pensiją).
Kas atsitiks, jei nedirbsite per visą įspėjimo laikotarpį?
Išėjimas iš darbo anksčiau nei leidžiama be darbdavio sutikimo laikomas sutarties pažeidimu. Dėl to gali būti:
- Atleidimas „dėl kaltės“ pagal 58 straipsnį;
- Išeitinės išmokos arba nedarbo išmokų praradimas;
- Neigiami įrašai jūsų darbo istorijoje (turintys įtakos būsimoms darbo paraiškoms).
Eksperto nuomonė
„Daugelis darbuotojų mano, kad 20 dienų taisyklė yra griežta, tačiau įstatymas leidžia lankstumą, ypač kai yra abipusis susitarimas arba pagrįsta priežastis. Visada geriausia aiškiai bendrauti ir viską dokumentuoti“, – sako Jūratė K., darbo teisės specialistė.
Išėjimo iš darbų tipų ir reikalavimų suvestinė lentelė
| Situacija | Įspėjimo laikotarpis | Išsami informacija |
|---|---|---|
| Standartinis išėjimas | 20 kalendorinių dienų | Galima sutrumpinti, jei darbdavys sutinka |
| Išėjimas dėl pagrįstos priežasties (56 str.) | 5 darbo dienos | Suteikia teisę į išeitinę išmoką |
| Išėjimo atšaukimas | 3 darbo dienos | Galima darbdavio sutikimu |
| Nepagrįstas neatvykimas | – | Gali būti atleidžiamas iš darbo dėl kaltės |
2025 m. darbuotojai Lietuva paprastai privalo laikytis 20 dienų išėjimo iš darbo įspėjimo termino, tačiau tam tikromis sąlygomis šis laikotarpis gali būti sutrumpintas arba jo galima atsisakyti. Žinojimas apie savo teises pagal 55 ir 56 straipsnius padeda išvengti teisinių problemų ir užtikrina sklandų išėjimą. Kilus abejonių, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo teisės specialistą.
Štai ir išsiaiškinome kiek reikia atidirbti išeinant iš darbo. Ar kada nors teko derėtis dėl išėjimo iš darbo termino? Pasidalinkite savo patirtimi ir patarimais žemiau!
Komentarai