Ginčai, susiję su atsisakytais, nepratęstais ar panaikintais laikinaisiais leidimais gyventi Lietuvoje, tampa vis dažnesni. Darbdaviams šie sprendimai nebėra apsiribojantys tik žemos kvalifikacijos pareigomis, bet vis dažniau daro įtaką strategiškai svarbiems darbuotojams, įskaitant vadovus, akcininkus ir projektų vadovus.
Įmonėms tokių darbuotojų netekimas yra ne tik personalo problema, bet ir tiesioginė grėsmė veiklos tęstinumui. Todėl su migracija susijusios rizikos vertinimas tapo svarbia darbo jėgos planavimo dalimi.
Kada leidimas gyventi nebeatnaujinamas
Pagal Lietuvos įstatymus, valdžios institucijos gali atsisakyti išduoti, atnaujinti ar pakeisti laikinąjį leidimą gyventi, jei užsienietis nebeatitinka reikiamų sąlygų. Tai apima situacijas, kai asmens buvimas laikomas potencialia grėsme nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai.
Praktiškai šis vertinimas dažniausiai atliekamas atnaujinant ar keičiant galiojantį leidimą. Svarbu tai, kad toks prašymas nėra formalumas, o atskira administracinė procedūra, kurios metu iš naujo įvertinamos asmens aplinkybės.
Kodėl ilgalaikis gyvenimas negarantuoja atnaujinimo
Net dešimtmečius trukęs teisėtas gyvenimas Lietuvoje, stabilus darbas ir sėkminga socialinė integracija nesukuria teisinio lūkesčio, kad leidimas gyventi bus automatiškai atnaujinamas.
Lemiamas vaidmuo tenka Valstybės saugumo departamento atliekamam vertinimui, kurio metu įvertinama, ar užsienietis kelia potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui. Šis vertinimas yra orientuotas į ateitį ir nereikalauja įrodymų apie praeities pažeidimus.
Ką iš tikrųjų vertina institucijos
Saugumo vertinimas apima daug daugiau nei darbuotojo elgesį Lietuvoje ar jo deklaruojamas politines pažiūras. Valdžios institucijos vertina platų rizikos veiksnių spektrą.
- Ankstesnė profesinė veikla užsienio valstybės valdomose arba strategiškai svarbiose įmonėse, įskaitant energetikos, transporto, finansų, infrastruktūros ar gynybos sektorius.
- Lojalumo nedemokratiniams režimams rodikliai, pavyzdžiui, propagandos skleidimas, dalyvavimas politiškai motyvuotuose renginiuose ar draudžiamų simbolių demonstravimas.
- Ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, ambasadomis ar propagandos žiniasklaidos priemonėmis.
- Asmeninis pažeidžiamumas, įskaitant finansinius, šeimos ar emocinius ryšius su trečiųjų šalių institucijomis.
- Reguliarios kelionės į Rusiją ar Baltarusiją, neatsižvelgiant į nurodytą tikslą.
Kodėl svarbūs pastarieji teisiniai pakeitimai
2023–2025 m. atlikti teisės aktų dėl ribojamųjų priemonių, susijusių su karine agresija prieš Ukrainą, pakeitimai labai paveikė migracijos vertinimus.
Tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, dažnos trumpalaikės kelionės į kilmės šalis, dabar yra teisiškai klasifikuojami kaip padidėjusios nacionalinio saugumo rizikos rodikliai. Dėl to migracijos sprendimai tapo labiau formalizuoti ir mažiau nuspėjami darbdaviams.
Šeimos ryšiai nebėra lemiama apsaugos priemonė
Jei leidimas gyventi neišduodamas dėl nacionalinio saugumo priežasčių, valdžios institucijos dažnai nustato draudimą atvykti į Lietuvą, kuris kartais trunka kelerius metus.
Nors vertinant proporcingumą atsižvelgiama į šeimos ryšius, naujausia praktika rodo, kad šeimos narių turėjimas Lietuvoje nebėra automatinė apsaugos priemonė. Kai šeimos nariai yra trečiųjų šalių piliečiai, tokie ryšiai dažnai vertinami kaip ekonominiai, o ne integraciniai.
Kodėl net ir žemo lygio pareigos gali paskatinti tikrinimą
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vien ankstesnio darbo pobūdis nėra lemiamas veiksnys. Net ir techninės ar žemo lygio pareigos valstybinėse struktūrose gali pateisinti sustiprintą saugumo kontrolę.
Vertinimas orientuotas į bendrą kontekstą, o ne į pareigų pavadinimus, o tai reiškia, kad reputacija, nuosavybės teisė ar šeimos gyvenimas Lietuvoje gali neatsverti nustatytos rizikos.
Ką tai reiškia darbdaviams
Darbdaviai neturi prieigos prie išsamios informacijos, kurią turi Valstybės saugumo departamentas ar Migracijos departamentas. Tačiau jie lieka atsakingi už verslo rizikos, kylančios dėl migracijos sprendimų, valdymą.
Įdarbindami Rusijos ar Baltarusijos piliečius, kurių gyvenamoji vieta priklauso nuo periodinio leidimų atnaujinimo, darbdaviai turi pripažinti padidėjusią nestabilumo tikimybę.
Kaip įmonės turėtų valdyti su migracija susijusią riziką
Atsakingas darbo jėgos planavimas reikalauja pripažinti, kad didžiausia rizika kyla leidimų atnaujinimo ar keitimo procedūrų metu.
Darbdaviai turėtų stebėti leidimų galiojimą, įvertinti svarbias vaidmenų priklausomybes ir parengti nenumatytų atvejų planus, kad užtikrintų, jog migracijos sprendimai netikėtai nesutrikdytų pagrindinės verslo veiklos.
Ar jūsų organizacija pasirengusi išlaikyti veiklos tęstinumą, jei pagrindinis darbuotojas staiga prarastų teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje?
