Lietuvoje išėjimas į pensiją dažnai reiškia staigų pajamų sumažėjimą. Vidutiniškai senatvės pensijos pakeičia mažiau nei pusę ankstesnių pajamų, todėl ilgalaikis finansinis pasiruošimas tampa vis svarbesnis.
Naujausi apklausos duomenys rodo, kad daugelis gyventojų supranta šią realybę ir aktyviai svarsto būdus, kaip išlaikyti finansinį stabilumą vyresniame amžiuje.
Pensijos pajamos gerokai sumažėja
Remiantis Socialinio draudimo ir darbo sistemos duomenimis, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2026 m. turėtų siekti tik apie 47,3 proc. grynojo vidutinio darbo užmokesčio.
Turintiems reikiamą įmokų stažą pakeitimo norma šiek tiek padidėja iki 51,1 proc., tačiau pajamų sumažėjimas išlieka didelis.
Darbas sulaukus pensinio amžiaus tampa įprastu planu
„:contentReference[oaicite:0]{index=0}“ užsakymu atlikta viešoji apklausa rodo, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja tęsti darbą sulaukę pensinio amžiaus.
Apskritai 31 proc. respondentų teigė, kad darbas vėlesnis gyvenimas yra jų finansinės strategijos dalis.
Kas labiausiai linkęs dirbti išėjęs į pensiją
Ketinimas dirbti išėjus į pensiją ypač dažnas tarp išsiskyrusių asmenų ir našlių – 42 proc. šios grupės respondentų planuoja išlikti ekonomiškai aktyvūs.
Taip pat išsiskiria kvalifikuoti specialistai ir kvalifikuoti darbuotojai – atitinkamai 38 proc. ir 37 proc. jų pareiškė planus tęsti darbą.
Neapibrėžtumas išlieka pagrindine rizika
Kaip pažymėjo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis, vien tik pasikliauti darbu senatvėje yra rizikinga.
Pensinis amžius Lietuvoje toliau ilgėja, o sveikatos būklė ar darbo rinkos paklausa gali apriboti įsidarbinimo galimybes vėlesniame gyvenime.
Taupymas išlieka populiarus, bet ribotas sprendimas
Apklausos rezultatai rodo, kad 29 proc. respondentų ruošiasi išėjimui į pensiją taupydami pinigus banko sąskaitose arba terminuotuose indėliuose.
Nors tai suvokiama kaip saugu, Toks požiūris dažnai neapsaugo perkamosios galios ilguoju laikotarpiu dėl infliacijos.
Investicijos kaip ilgalaikė strategija
Beveik ketvirtadalis respondentų, arba 24 proc., investuoja į finansines priemones, tokias kaip investiciniai fondai, akcijos, obligacijos ar gyvybės draudimas.
Investicijos leidžia ne tik išsaugoti, bet ir potencialiai didinti pensijų santaupas laikui bėgant.
Nekilnojamasis turtas ir išlaidų mažinimo planai
Apie 17 proc. respondentų turi arba planuoja įsigyti nuomojamą turtą kaip būsimų pajamų šaltinį.
Dar 19 proc. tikisi pakoreguoti savo gyvenimo būdą sumažindami kasdienes išlaidas po išėjimo į pensiją.
Nemaža dalis vis dar neturi plano
Nepaisant didėjančio informuotumo, 16 proc. respondentų pripažįsta, kad šiuo metu negalvoja apie savo finansinę padėtį senatvėje.
Be to, 14 proc. mano, kad vien valstybinė pensija bus pakanka jų poreikiams patenkinti.
Antrojo pensijų lygio vaidmuo
Šiuo metu maždaug 67 procentai gyventojų dalyvauja antrojoje Lietuvos pensijų pakopoje.
Naujausi politikos pakeitimai, leidžiantys išsiimti lėšas iš šios sistemos, kelia susirūpinimą dėl ilgalaikio finansinio saugumo, jei lėšos naudojamos trumpalaikiam vartojimui.
Finansinis sąmoningumas auga, tačiau spragų vis dar yra
Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų supranta valstybinių pensijų apribojimus.
Tačiau strategijų įvairovė taip pat pabrėžia, kad didelė dalis gyventojų neturi aiškaus, ilgalaikio planavimo.
Kuris požiūris, jūsų manymu, siūlo tvariausią kelią į finansinį saugumą išėjus į pensiją?
