Kam priklauso nedarbo išmoka – klausimas, su kuriuo susiduria daugelis žmonių netekę darbo ir svarstantys, ar jiems priklauso finansinė parama iš „Sodros“. Lietuvoje nedarbo išmokos skiriamos tik tiems, kurie atitinka aiškiai nustatytus draudimo ir registracijos reikalavimus, tačiau praktikoje dažnai kyla neaiškumų dėl darbo stažo, užsienyje įgytos patirties ar individualios veiklos laikotarpių. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinama, kam išmoka gali būti skirta, kokios sąlygos taikomos ir kada ji nemokama.
Kam priklauso nedarbo išmoka?
Norint gauti nedarbo išmokas Lietuvoje, asmuo turi atitikti keletą esminių sąlygų. Pasak ekspertų, svarbiausias reikalavimas yra būti apdraustam nedarbo socialiniu draudimu prieš netenkant darbo.
Pagrindiniai tinkamumo kriterijai
Toliau pateikiami pagrindiniai reikalavimai, padedantys suprasti, kam priklauso nedarbo išmoka ir kokioms situacijoms ji taikoma.
- jis buvo apdraustas nedarbo socialiniu draudimu (paprastai dirbo pagal darbo sutartį);
- per pastaruosius 30 kalendorinių mėnesių sukaupė bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą;
- jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir įgijo oficialų bedarbio statusą;
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvių darbo rinkos priemonių.
Neturint bedarbio statuso, „Sodra“ negali skirti išmokos, net jei įvykdytos visos kitos sąlygos.
Svarbios išimtys ir specialūs atvejai
Ne visi asmenys privalo atitikti visą 12 mėnesių draudimo reikalavimą. Lietuvos įstatymai numato išimtis konkrečioms grupėms, užtikrindami galimybę gauti paramą grįžus į civilinį gyvenimą arba po darbo užsienyje.
Asmenys, neturintys pakankamo draudimo stažo
Yra keli atvejai, kai net ir neturint reikiamo stažo vis tiek išlieka aišku, kam priklauso nedarbo išmoka ir kokios išimtys taikomos.
- asmenims, atlikusiems privalomąją karo tarnybą ir per šešis mėnesius užsiregistravusiems bedarbiais;
- asmenims, grįžtantiems iš ES/EEE šalių, Šveicarijos ar JK, kur užsienio draudimo laikotarpiai gali būti perkelti ir įskaičiuoti;
- asmenims, kurių nedarbo draudimo įmokos buvo mokamos iš tam tikrų tipų autorinių sutarčių arba valstybės tarnybos pareigų.
Šios taisyklės padeda užtikrinti teisingą elgesį su asmenimis, kurie įeina arba vėl įeina į darbo rinką.
Kas neturi teisės gauti nedarbo išmokų?
Norint suprasti, kam priklauso nedarbo išmoka, būtina žinoti ir tas grupes, kurioms ši parama nėra skiriama. Yra daug klaidingų nuomonių apie teisę gauti nedarbo išmokas. Ekspertų teigimu, kelios grupės neturi teisės gauti nedarbo išmokų, nes jų ekonominė veikla nėra apdrausta nedarbo draudimu.
Netinkamos grupės
Asmuo negali gauti nedarbo išmokų, jei:
- dirbo pagal individualią veiklą (su pažyma) arba verslo liudijimą;
- vykdė veiklą pagal civilines sutartis, kurios neapima socialinio draudimo;
- per 30 mėnesių nesukaupė 12 mėnesių draudimo stažo ir nepatenka į jokią išimtį;
- negavo bedarbio statuso, atsisakė tinkamų darbo pasiūlymų arba nebendradarbiavo su Užimtumo tarnyba.
Dažna klaida manyti, kad vien pajamos garantuoja teisę į išmokas – tik apdraustas darbas suteikia reikiamą stažą.
Nedarbo išmokos po darbo užsienyje
Grįžtant iš užsienio dažnai kyla klausimas, kam priklauso nedarbo išmoka ir ar užsienyje sukaupti draudimo laikotarpiai gali būti įskaityti Lietuvoje. Daugelis lietuvių grįžta iš užsienio ir tikisi gauti nedarbo išmokas nedelsdami. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei jie perkelia savo užsienio draudimo laikotarpius į Lietuvą ir laiku užsiregistruoja.
- Galima įskaityti draudimo laikotarpius iš ES/EEE šalių, Šveicarijos ir JK.
- Registracija Užimtumo tarnyboje turi įvykti per šešis mėnesius nuo darbo užsienyje pabaigos.
Darbas užsienyje turi būti dokumentuojamas tokiomis formomis kaip U1 arba lygiaverčiais nacionaliniais dokumentais.
Bedarbio pašalpos neseniai atleistiems kariams
Asmenys, atlikę privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją gynybos tarnybą, gali gauti bedarbio pašalpas, net jei nesukaupė įprasto 12 mėnesių stažo. Tai taikoma, jei jie užsiregistruoja kaip bedarbiai per šešis mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Kiek laiko mokamos bedarbio pašalpos?
Bedarbio pašalpos Lietuvoje mokamos iki devynių mėnesių. Trukmė ir suma laikui bėgant mažėja, siekiant skatinti reintegraciją į darbo rinką.
- 1–3 mėnesiai: 38,79 % ankstesnių pajamų.
- 4–6 mėnesiai: ~31 %.
- 7–9 mėnesiai: ~23 %.
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas ir negali viršyti teisiškai nustatytos maksimalios sumos, pagrįstos šalies vidutinio darbo užmokesčio rodikliais.
Dažnos klaidos, dėl kurių prarandama išmoka
Norint išlaikyti teisę į išmoką ir suprasti, kam priklauso nedarbo išmoka, verta žinoti dažniausiai pasitaikančias klaidas. Šių klaidų supratimas gali padėti išvengti vėlavimų ar atsisakymų.
- Neužsiregistravimas Užimtumo tarnyboje per tris darbo dienas po darbo praradimo.
- Individualios veiklos neuždarymas prieš pateikiant prašymą gauti išmoką.
- Tinkamų darbo pasiūlymų atsisakymas arba privalomų susitikimų nedalyvavimas.
- Pašalpos gavimo laukimas, kai vis dar dirbama ne visą darbo dieną arba pagal civilines sutartis.
Siekiant išlaikyti teisę į išmoką, būtina bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba.
Ar ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai atitinka reikalavimus?
Neretai kyla klausimų, kam priklauso nedarbo išmoka dirbant ne visą darbo dieną – atsakymas priklauso nuo to, ar buvo mokamos draudimo įmokos. Taip – ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai gali gauti nedarbo išmokas, jei netenka darbo ir atitinka draudimo reikalavimus. Svarbiausias veiksnys yra ne darbo valandos, o tai, ar buvo sumokėtos nedarbo draudimo įmokos.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
