Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas lanksčiausių būdų nutraukti darbo santykius Lietuvoje. Tačiau daugelis darbuotojų, pasirinkdami šią galimybę, neteisingai supranta savo teises ir pareigas. Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip veikia nutraukimas abipusiu susitarimu, kokie teisiniai reikalavimai taikomi ir kokią riziką reikėtų apsvarstyti prieš pasirašant.
Kas yra darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu?
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – tai teisės aktuose numatytas darbo santykių pabaigos būdas, kai abi šalys laisva valia susitaria dėl nutraukimo sąlygų.
Nutraukimas abipusiu susitarimu reiškia, kad ir darbdavys, ir darbuotojas savanoriškai susitaria nutraukti darbo sutartį abiejų šalių priimtinomis sąlygomis. Šį metodą gali inicijuoti bet kuri šalis ir jį reglamentuoja Lietuvos darbo teisė.
Teisinė sistema
Pasak ekspertų, šio tipo nutraukimą reglamentuoja Darbo kodekso 54 straipsnis. Įstatymas leidžia abiem šalims laisvai derėtis dėl sąlygų, jei susitarimas atspindi jų tikrąją valią.
- Pasiūlymą gali inicijuoti bet kuri šalis
- Pasiūlymas turi būti pateiktas raštu
- Visos pagrindinės sąlygos turi būti aiškiai nurodytos
Procedūros eiga
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu vyksta pagal griežtą, bet aiškią procedūrą.
Pateikimas ir atsakymas
Pasiūlymą gavusi šalis privalo atsakyti raštu per penkias darbo dienas. Pasak ekspertų, neatsakymas laikomas pasiūlymo atmetimu.
- Raštiškas pasiūlymas su aiškiomis sąlygomis
- Raštiškas atsakymas per penkias darbo dienas
- Neatsakymas reiškia atsisakymą
Kompensacija ir išeitinė išmoka
Darbo kodeksas nereikalauja automatinės išeitinės išmokos, kai darbo sutartis nutraukiama abipusiu susitarimu. Bet kokia kompensacija visiškai priklauso nuo to, dėl ko susitaria šalys.
Tai viena svarbiausių darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ypatybių, kurią darbuotojai dažnai neteisingai supranta.
Derybomis sutarta kompensacija
Ekspertai pabrėžia, kad kompensacija turi būti aiškiai įtraukta į susitarimą. Be rašytinių sąlygų mokėjimo prievolė neegzistuoja.
- Išeitinė išmoka nėra privaloma
- Kompensacijos dydis derinamas
- Sąlygos turi būti aiškiai surašytos
Kitos privalomos išmokos
Nepriklausomai nuo atleidimo būdo, tam tikros išmokos išlieka privalomos pagal darbo teisę.
- Mokėjimas už dirbtas dienas
- Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
- Galutinis atsiskaitymas paskutinę darbo dieną
Sutikimo galiojimas ir teismų praktika
Kad abipusis susitarimas būtų galiojantis, jis turi būti sudarytas laisva valia ir be spaudimo. Teismai atidžiai vertina, ar darbuotojo sutikimas buvo nuoširdus.
Ginčų prevencija
Pasak ekspertų, derybų dokumentavimas ir prievartos vengimas žymiai sumažina teisinių ginčų riziką.
- Spaudimas ar grasinimai neleidžiami
- Aiškus dokumentavimas yra būtinas
- Darbuotojas privalo suprasti pasekmes
Pagrindinė darbuotojų rizika
Vertinant darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patogumą, bet ir į galimas pasekmes. Atleidimas abipusiu susitarimu gali atrodyti patogus, tačiau tinkamai neįvertintas jis gali turėti paslėptų rizikų.
- Nėra garantuotos išeitinės išmokos
- Galimas poveikis nedarbo išmokoms
- Ribotos teisinės gynimo priemonės po pasirašymo
Ar darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra buvęs jūsų praktikoje? Jūsų patirtis gali būti naudinga kitiems.
