Pirmą kartą patekti į darbo rinką gali būti sudėtinga. Visoje Europoje jauni žmonės dažnai pirmieji pajunta ekonomikos sulėtėjimo poveikį. Nors jaunimo nedarbas, palyginti su piko metais po finansų krizės, sumažėjo, struktūriniai iššūkiai išlieka, ypač tiems, kurie nesimoko, nedirba ir nesimoko.
Jaunimo nedarbas išlieka struktūriniu iššūkiu
Po 2000-ųjų pabaigos finansų krizės jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje 2013 m. pasiekė beveik 25 %. Nors padėtis stabilizavosi, jaunimo nedarbas vis dar siekia apie 14,5 %, maždaug dvigubai daugiau nei bendras nedarbo lygis.
Šiuo metu maždaug 8 milijonai jaunų žmonių visoje ES priskiriami NEET – nesimoko, nedirba ir nesimoko. Be to, vienas iš keturių jaunų suaugusiųjų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika, o 40 % teigia, kad jiems sunku sudurti galą su galu.
Šie skaičiai pabrėžia, kodėl jaunimui skirtos užimtumo iniciatyvos išlieka prioritetu ES lygmeniu.
Jaunimo garantijų iniciatyva: keturių mėnesių įsipareigojimas
Jaunimo garantijų iniciatyva yra viena iš svarbiausių ES priemonių, skirtų jaunimo įsidarbinimo perspektyvoms gerinti. Ji įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi jaunesni nei 30 metų jaunuoliai per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi baigimo gautų kokybišką pasiūlymą.
Šis pasiūlymas gali apimti:
- Įdarbinimo galimybes;
- Tęstinį mokymąsi;
- Pameistrystę;
- Stažuotes.
Iniciatyva taip pat apima karjeros konsultavimą ir paramą, skirtą padėti jaunimui stiprinti savo įgūdžius. Nuo jos pradžios apie 57 milijonai jaunų europiečių pasinaudojo su Jaunimo garantijomis susijusiomis priemonėmis.
Lietuvoje Jaunimo garantijų programas įgyvendina nacionalinė valstybinė užimtumo tarnyba, kuri koordinuoja konsultavimo, mokymo ir įdarbinimo paslaugas.
Specialus finansavimas šalims, kuriose didesnis NEET rodiklis
Jaunimo užimtumo iniciatyva buvo sukurta siekiant orientuotis į jaunus žmones, kurie yra NEET arba ilgą laiką buvo bedarbiai. 2021–2027 m. laikotarpiu ši iniciatyva buvo integruota į Europos socialinį fondą + (ESF+).
Valstybės narės, kurių NEET rodiklis viršija ES vidurkį, įskaitant Lietuvą, privalo skirti bent 12 % savo ESF+ išteklių specialiai jaunimo užimtumo rėmimo priemonėms. Šis finansavimas remia mokymo programas, darbo užmokesčio subsidijas, įgūdžių ugdymą ir aktyvinimo priemones.
Jauniems lietuviams tai reiškia, kad skirti specialūs ištekliai, skirti palengvinti patekimą į darbo rinką.
Pameistrystė kaip tiltas į užimtumą
Daugeliui jaunų žmonių pameistrystė yra praktinis tiltas tarp išsilavinimo ir darbo. Pripažindama tai, ES įkūrė Europos pameistrystės aljansą.
Ši platforma jungia darbdavius, profesinio mokymo įstaigas, valdžios institucijas ir jaunimo organizacijas, siekdama pagerinti pameistrystės kokybę ir prieinamumą visoje Europoje. Daugiau nei 500 suinteresuotųjų šalių įsipareigojo pasiūlyti daugiau nei 3 milijonus mokymo ir įsidarbinimo galimybių.
Lietuvoje pastaraisiais metais profesinio mokymo ir pameistrystės modeliai išsiplėtė, labiau atitikdami darbo rinkos poreikius.
Žvilgsnis už sienų su EURES
Absolventams ir profesinio mokymo praktikantams, svarstantiems galimybes užsienyje, EURES tinklas siūlo praktinę paramą. EURES teikia informaciją apie laisvas darbo vietas, darbo sąlygas ir mobilumo teises visoje Europos ekonominėje erdvėje.
Kampanija „Tavo karjera nukelia tave į vietas“ konkrečiai skirta studentams, stažuotojams ir mokiniams, ieškantiems pirmojo darbo kitoje ES šalyje. Pasitelkdami EURES konsultantus ir internetines priemones, jauni žmonės gali gauti tarpvalstybinio įsidarbinimo galimybių ir konsultacijų.
Parama egzistuoja, bet iniciatyva svarbi
Nors ES lygmens finansavimas ir programos sukuria struktūrizuotus kelius į įsidarbinimą, aktyvus įsitraukimas išlieka būtinas. Registracija užimtumo tarnybose, dalyvavimas mokymuose ir atvirumas mobilumui gerokai padidina galimybes užsitikrinti stabilų darbą.
Lietuvoje jaunimo užimtumo politika yra glaudžiai susijusi su ES finansinėmis priemonėmis, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo to, kaip aktyviai jauni žmonės jas naudoja.
Perėjimas iš švietimo į darbą gali atrodyti neaiškus, tačiau tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis egzistuoja struktūrizuoti paramos mechanizmai. Tikrasis klausimas yra tas, ar jauni darbo ieškantys asmenys žino apie šias priemones ir yra pasirengę jas naudoti.
Ar domėjotės, kokią užimtumo paramą galite gauti per nacionalines tarnybas ar EURES?
