LR Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlomoms pataisoms, kurios iš esmės pakeičia nacionalinio plėtros banko ILTE lėšų valdymą. Iš pirmo žvilgsnio sprendimas gali atrodyti techninis, tačiau jo poveikis yra strateginis: efektyvesnis viešojo kapitalo panaudojimas ir galimybė per ateinančius ketverius metus į ekonomiką įlieti iki 6 mlrd. eurų.
Reforma yra platesnio restruktūrizavimo plano, skirto ILTE pertvarkyti į visavertį nacionalinį plėtros banką, galintį sutelkti žymiai didesnes investicijas verslui, žemės ūkiui ir viešajam sektoriui, dalis.
Laikinai nenaudojamos lėšos dabar gali dirbti ekonomikos labui
Iki šiol laikinai nenaudojamos ILTE valdomos lėšos turėjo ribotą lankstumą. Didelė šių išteklių dalis buvo laikoma terminuotuose indėliuose arba investuota į vertybinius popierius, laukiant jų paskirstymo.
Pagal naująjį Vyriausybės nutarimą, ILTE bus leidžiama laikinai naudoti laisvas vieno fondo lėšas įsipareigojimams kitame padengti, su sąlyga, kad pasiskolintos lėšos bus grąžintos į pradinį šaltinį. Šis mechanizmas užtikrina likvidumo lankstumą nedidinant valstybės skolos ir neperskirstant kapitalo visam laikui.
Praktiškai tai reiškia mažiau nepanaudotų lėšų ir daugiau finansavimo aktyviems projektams.
6 mlrd. eurų tikslas per ketverius metus
Finansų ministerija, atstovaujanti valstybei kaip vienintelei ILTE akcininkei, išsikėlė aiškų tikslą: per ketverius metus sutelkti ir nukreipti 6 mlrd. eurų investicijų į Lietuvos ekonomiką.
Tai apima paskolas, garantijas ir nuosavo kapitalo tipo rizikos kapitalo priemones. ILTE veikia tiesiogiai arba per finansinius tarpininkus, plėsdama finansavimo galimybes mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), strateginiams infrastruktūros projektams ir žaliosios pertvarkos iniciatyvoms.
Tikslo mastas rodo perėjimą nuo pasyvaus lėšų administravimo prie aktyvaus kapitalo mobilizavimo.
Kapitalo didinimas nedidinant valstybės skolos
Kitas svarbus patvirtinto pakeitimo komponentas nustato lėšų panaudojimo ILTE įstatiniam kapitalui didinti tvarką. Kapitalo stiprinimas leidžia įstaigai pritraukti žymiai daugiau privačių bendrų investicijų.
Svarbu tai, kad modelis sukurtas taip, kad išplėsti finansavimo pajėgumai tiesiogiai nedidintų Lietuvos valstybės skolos. Pritraukdama privatų kapitalą ir optimizuodama vidinį likvidumo valdymą, ILTE gali sustiprinti savo poveikį, kartu išlaikydama fiskalinę drausmę.
Šis struktūrinis požiūris atitinka ES plėtros bankininkystės standartus, kur viešasis kapitalas dažnai naudojamas kaip katalizatorius, o ne vienintelis finansavimo šaltinis.
Kodėl tai svarbu įmonėms ir savarankiškai dirbantiems specialistams
Lietuvoje verslininkams, laisvai samdomiems darbuotojams ir smulkaus verslo savininkams galimybė gauti finansavimą dažnai lemia, ar plėtros planai bus įgyvendinti, ar liks teoriniai.
Pagerintas kapitalo lankstumas ILTE sistemoje gali lemti:
- Greitesnius plėtros paskolų tvirtinimo procesus;
- Platesnes garantijų schemas MVĮ;
- Padidintą rizikos kapitalo prieinamumą inovatyviems sektoriams;
- Stabilesnį ilgalaikį finansavimą žaliesiems ir tvarumo projektams.
Kaimo įmonėms ir žemės ūkio veiklos vykdytojams papildomas likvidumas taip pat gali reikšti platesnę prieigą prie sezoninio finansavimo ir investicijų kreditas.
Nuo administracinės struktūros iki strateginio ekonominio įrankio
Reforma žymi konceptualų pokytį. Užuot veikusi pirmiausia kaip paskirtų viešųjų lėšų valdytoja, tikimasi, kad ILTE veiks kaip strateginis investicijų variklis.
Atnaujintas valdymo modelis siekia paspartinti sprendimų priėmimą, išplėsti finansines priemones ir optimizuoti kapitalo paskirstymo efektyvumą. Finansų ministerijos teigimu, šie pokyčiai ILTE pozicionuoja kaip modernią vystymosi instituciją, palyginamą su panašiais subjektais visoje Europos Sąjungoje.
Platesnis ekonominis tikslas yra atsparumas: diversifikuoti finansavimo kanalai, didesnis privačiojo sektoriaus įsitraukimas ir mažesnė priklausomybė nuo tiesioginio valstybės skolinimosi.
Kas keičiasi praktikoje
Naujai priimtoje rezoliucijoje įvedami du struktūriniai mechanizmai:
- Laikinas laisvų lėšų kryžminis panaudojimas su griežtais grąžinimo įsipareigojimais;
- Apibrėžta lėšų paskirstymo tvarka ILTE įstatiniam kapitalui didinti.
Nors šie pakeitimai gali atrodyti techniniai, jie sumažina viešųjų lėšų valdymo neefektyvumą ir gali padidinti kiekvieno vystymosi finansavimui skirto euro dauginamąjį poveikį.
Jei reforma bus įgyvendinta veiksmingai, ji galėtų reikšti, kad ta pati valstybės remiamo kapitalo apimtis rems didesnį projektų skaičių visoje Lietuvoje.
Platesnis ekonominis signalas
Vyriausybės pritarimas siunčia signalą rinkoms ir investuotojams, kad Lietuva ketina stiprinti savo plėtros finansavimo sistemą. Plėtros bankai atlieka itin svarbų vaidmenį ekonomikos sulėtėjimo, struktūrinių perėjimų ir investicijų deficito metu.
Ateinančiais metais Lietuva susidurs su iššūkiais, susijusiais su energetikos transformacija, skaitmeninimu ir produktyvumo augimu. Veiksmingas tiek viešojo, tiek privataus kapitalo mobilizavimas bus labai svarbus sprendžiant šiuos prioritetus.
ILTE reforma rodo, kad politikos formuotojai daugiausia dėmesio skiria ne tik tam, kiek pinigų yra, bet ir tam, kaip efektyviai jie panaudojami.
Ar šis struktūrinis pokytis leis greičiau įgyvendinti projektus ir gauti platesnę prieigą prie finansavimo, priklausys nuo įgyvendinimo ir institucinių pajėgumų. Augimo kapitalo ieškančioms įmonėms ateinantys metai gali parodyti, ar nauji ILTE įgaliojimai duos išmatuojamų rezultatų.
