Vilniečiai netrukus gaus sausio mėnesio šildymo sąskaitas, tačiau, pasak parlamento nario Simono Gentvilo, šios sąskaitos galėjo būti gerokai mažesnės. Jis teigia, kad sostinė nevisiškai išnaudoja turimus šildymo kainų mažinimo mechanizmus ir pernelyg priklauso nuo gamtinių dujų.
Jo teigimu, problema yra ne tik techninė, bet ir struktūrinė – ir potencialiai ištaisoma reguliavimo ir veiklos sprendimais.
Šildymo kainos galėjo būti mažesnės
Gentvilas teigia, kad šildymo sąskaitos Vilniuje galėjo būti iki trečdalio mažesnės. Kaip pavyzdį jis pateikia Uteną, kurioje dvi žiemas iš eilės šildymo kainos buvo mažiausios Lietuvoje.
Utenoje pajamos, gautos pardavus elektrą, naudojamos šildymo išlaidoms kompensuoti. Be to, savivaldybė ruošiasi žiemai vasarą, pirkdama ir kaupdama didesnius biokuro kiekius, taip sumažindama priklausomybę nuo brangesnių gamtinių dujų šaltuoju metų laiku.
Didelė priklausomybė nuo dujų Vilniuje
Priešingai, pranešama, kad Vilnius šaltuoju sausio mėnesiu, naudodamas gamtines dujas, pagamino nuo 30 % iki 40 % šilumos. Miestui, kuris save pozicionuoja kaip Europos žaliąją sostinę, ši priklausomybė nuo iškastinio kuro sukėlė susirūpinimą tiek dėl aplinkosaugos, tiek dėl sąnaudų.
Gamtinių dujų kainos paprastai yra nepastovesnės ir gali gerokai padidinti gyventojų šildymo išlaidas žiemos piko metu.
Kogeneracijos ir „Ignitis“ vaidmuo
Gentvilas pabrėžia „Ignitis“ valdomos Gariūnų kogeneracinės elektrinės vaidmenį. Ši elektrinė tiekia beveik pusę Vilniui reikalingos šilumos. Pasak parlamento nario, pelnas, gautas iš kogeneracinėje jėgainėje pagamintos elektros energijos, galėtų būti panaudotas šildymo tarifams mažinti.
Jis teigia, kad dabartinė kainodaros tvarka leido jėgainei sausio mėnesį parduoti šilumą maksimaliomis reguliuojamomis kainomis, nes „Miesto gijos“ negalėjo sumažinti kainų dėl savo pačios priklausomybės nuo dujinių katilų.
Biomasės pajėgumų vėlavimas
Kitas svarbus klausimas susijęs su vėlavimu įrengti planuojamą 40–60 MW biomasės katilą Vilniuje. Pasak Gentvilo, šie pajėgumai sumažintų dujų suvartojimą ir sustiprintų miesto derybinę poziciją perkant šilumą iš nepriklausomų gamintojų.
Neturėdamas pakankamos biomasės infrastruktūros, Vilnius išlieka struktūriškai priklausomas nuo dujomis gaminamos šilumos piko metu.
Parlamentinė priežiūra ir reguliavimo pasiūlymai
Gentvilas ketina kelti šį klausimą Seimo Energetikos ir darnaus vystymosi komisijoje, pasitelkdamas parlamentines priežiūros mechanizmus. Jis siūlo Nacionalinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) išnagrinėti, ar reguliavimo pakeitimai galėtų leisti gyventojams tiekti pigesnę šilumą jau nuo kovo mėnesio.
Diskusijoje aptariami platesni klausimai, susiję su energetikos strategija, infrastruktūros planavimu ir tuo, kaip turėtų būti paskirstytos pajamos iš kogeneracijos elektros energijos.
Ekonominės ir socialinės pasekmės
Šildymo išlaidos daro tiesioginę įtaką namų ūkių biudžetams, ypač šaltesniais mėnesiais. Miesto centruose, tokiuose kaip Vilnius, centralizuoto šildymo išlaidos gali sudaryti didelę žiemos namų ūkių išlaidų dalį.
Todėl diskusija vyksta ne tik apie energetikos politiką, bet ir apie įperkamumą bei ilgalaikį planavimą.
Ar reguliavimo intervencija ar investicijos į infrastruktūrą sumažins šildymo sąskaitas, dar reikia išsiaiškinti. Tačiau šis klausimas pabrėžia, kaip energijos rūšių derinio sprendimai ir kuro pirkimo strategijos tiesiogiai veikia vartotojų išlaidas.
Ar Vilniui pavyks sumažinti priklausomybę nuo dujų ir paversti energetikos politikos pokyčius mažesnėmis gyventojų šildymo sąskaitomis?
