Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė 2025 m. pagrindinių Lietuvos mokesčių rodiklių apžvalgą, kurioje pabrėžiamos gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizų ir pelno mokesčio (PPM) tendencijos. Duomenys suteikia įžvalgų apie regioninį darbo užmokesčio augimą, sektorių veiklą ir vartojimo modelių pokyčius.
Be pagrindinių pajamų rodiklių, statistika atskleidžia svarbius struktūrinius pokyčius, turinčius įtakos darbuotojams, darbdaviams ir viešiesiems finansams.
Asmeninės pajamos ir su darbo užmokesčiu susijusios išmokos augo netolygiai skirtinguose regionuose
2025 m. su darbo užmokesčiu susijusios išmokos labiausiai padidėjo Tauragės apskrityje – palyginti su 2024 m., jos išaugo 12,5 %. Kitos apskritys, kuriose pastebimas augimas, buvo Klaipėda (11,5 %), Šiauliai (11,0 %) ir Kaunas (10,4 %). Viliaus apskrityje užfiksuotas 8,5 % padidėjimas, o Panevėžio apskrityje – lėčiausias augimas – 8,2 %.
Žvelgiant iš sektorių, didžiausias su darbo užmokesčiu susijusių išmokų augimas pastebėtas švietimo (+24,4 %), žmonių sveikatos ir socialinės rūpybos (+15,6 %), administracinės ir aptarnavimo veiklos (+15,3 %) ir tam tikrų viešųjų paslaugų sričių (+13,0 %) srityse.
Šie skaičiai rodo, kad viešasis ir į paslaugas orientuotas sektorius ir toliau skatino pajamų augimą keliuose regionuose.
Pardavimų apimtys padidėjo 6 %, kai kurie sektoriai sparčiai plėtėsi
Bendra pardavimo apimtis 2025 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 6 %. Tačiau augimas buvo labai sutelktas konkrečiose ekonominėse veiklose.
- Leidybos, transliavimo ir turinio kūrimo veikla išaugo 45,5 %.
- Nekilnojamojo turto veikla išsiplėtė 38,3 %.
- Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla išaugo 17,0 %.
- Finansinė ir draudimo veikla taip pat demonstravo solidų augimą.
Šis skirtumas rodo, kad nors bendras augimas buvo nedidelis, tam tikros pramonės šakos patyrė žymiai didesnį pagreitį.
PVM pajamos pasiekė beveik 198 mlrd. eurų
Pridėtinės vertės mokesčio pajamos padidėjo nuo 186,996 mlrd. eurų 2024 m. iki 197,995 mlrd. eurų 2025 m., tai yra 10,999 mlrd. eurų arba 10,7 % daugiau nei praėjusiais metais.
Toks dviženklis PVM augimas rodo stabilų vidaus vartojimą ir kainų poveikį, net ir besikeičiant ekonominėms sąlygoms.
Akcizai sudarė 10,7 % nacionalinio biudžeto pajamų
2025 m. akcizai generavo 2,109 mlrd. EUR, tai sudarė 10,7 % visų nacionalinio biudžeto pajamų.
Akcizų pajamų struktūroje ir toliau dominavo degalų produktai:
- Kuro produktai: 55,0 %
- Etilio alkoholis ir alkoholiniai gėrimai: 24,2 %
- Tabako gaminiai: 15,3 %
- Kitos akcizinės prekės: 5,5 %
Nepaisant stabilių pajamų dalių, deklaruotų tam tikrų akcizinių prekių kiekiai sumažėjo:
- Dyzelino deklaracijų sumažėjo 10,8 %.
- Vyno ir kitų fermentuotų gėrimų sumažėjo 10,7 %.
- Etilio alkoholio deklaracijų sumažėjo 7,1 %.
- Benzino deklaracijų padidėjo 7,3 %.
Šis pajamų lygio ir deklaruotų kiekių skirtumas gali atspindėti kainų pokyčius, mokesčių koregavimus arba besikeičiančius vartojimo įpročius.
Pelno mokesčio pajamos viršijo 1,8 mlrd. eurų
Pelno mokesčio pajamos 2025 m. sudarė 1,8088 mlrd. eurų. Iš šios bendros sumos:
- 1,5 mlrd. EUR buvo sumokėta iš anksto sumokėtų pelno mokesčio sumų.
- 276,2 mln. EUR buvo sumokėta pagal 2024 m. metines pelno mokesčio deklaracijas.
- 32,6 mln. EUR buvo priskirta prie kitų pelno mokesčių.
Deklaruotų pelno mokesčio įsipareigojimų pokyčiai sektoriuose labai skyrėsi:
- Viešasis administravimas ir gynyba; Privalomojo socialinio draudimo įmokos padidėjo 2,3 karto.
- Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo išlaidos išaugo 84,8 %.
- Leidybos ir turinio veiklos išlaidos išaugo 24,2 %.
- Transporto ir saugojimo veiklos išlaidos sumažėjo 44,6 %.
Šie skaičiai rodo, kad energetikos ir viešojo sektoriaus veiklos mokesčių įmokos gerokai padidėjo, o transporto sektorius susitraukė.
Ką duomenys rodo darbuotojams ir įmonėms
2025 m. mokesčių statistika rodo mišrų, bet dinamišką vaizdą: regioninis darbo užmokesčio augimas, sektorių skirtumai, atsparios PVM pajamos ir besikeičiantys akcizų vartojimo modeliai.
Darbuotojų duomenys atspindi sritis, kuriose pajamų augimas buvo labiausiai sutelktas. Įmonėms tai parodo, kurie sektoriai išsiplėtė ir kur galėjo atsirasti pelningumo spaudimas.
Lietuvai toliau prisitaikant prie ekonomikos transformacijos, mokesčių rodikliai suteikia struktūrizuotą objektyvą, per kurį galima įvertinti darbo rinkos tendencijas ir fiskalinį tvarumą.
Ar pastebėjote panašių tendencijų savo sektoriuje per pastaruosius metus?
