Lietuvoje darbo sustabdymas yra teisiškai apibrėžta priemonė darbdaviams, kurie negali atlikti sutarto darbo dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su darbuotoju. Sąvoka „prastova dėl darbuotojo kaltės“ neatitinka šio apibrėžimo. Šiame straipsnyje paaiškinama, kodėl tokia sąvoka negalioja, ką darbdaviai turėtų daryti vietoj to ir kaip darbuotojai gali ginti savo teises.
Ką įstatymas laiko teisėtu darbo sustabdymu
Teisėtas darbo sustabdymas yra tada, kai darbdavys negali atlikti sutartyje numatyto darbo dėl priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Tipinės priežastys yra staigus užsakymų sumažėjimas, tiekimo sutrikimai arba reguliavimo apribojimai. Darbdavys privalo raštu įforminti darbo sustabdymą, nurodyti priežastis ir trukmę bei taikyti įstatymų nustatytas darbo užmokesčio taisykles.
Pagrindiniai teisėto darbo sustabdymo bruožai
Pasak ekspertų, darbo sustabdymas turi atitikti šias sąlygas, kad būtų galiojantis:
- Objektyvi kliūtis atlikti sutartą darbą (ne darbuotojo sukelta).
- Oficialus rašytinis pranešimas, kuriame nurodomos priežastys, apimtis ir trukmė.
- Teisingos atlyginimo taisyklės (pvz., iki vidutinio darbo užmokesčio, tada 2/3 arba 40 % vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo trukmės), kartu laikantis minimalaus darbo užmokesčio garantijų visos darbo dienos sutartims.
Kodėl „prastova dėl darbuotojo kaltės“ nėra teisinė kategorija
Ekspertai pabrėžia, kad darbo sustabdymas pagal apibrėžimą neapima darbuotojo kaltės. Jei darbuotojas tariamai kaltas (pvz., netinkamai elgėsi, prastai veikė arba atsisakė vykdyti teisėtus nurodymus), taikomos kitos teisinės priemonės, pavyzdžiui, drausminės priemonės, veiklos gerinimo procesai, laikinas perkėlimas gavus sutikimą arba, rimtais atvejais, atleidimas iš darbo dėl įstatymų numatytų priežasčių. Tokių situacijų apibūdinimas kaip „darbo sustabdymas dėl darbuotojo kaltės“ sukelia teisinę riziką darbdaviui ir gali būti atmestas ginčų atveju.
Teisėtos alternatyvos, kai kaltas darbuotojas
Kai kyla problemų dėl darbuotojo pusės, darbdaviai turėtų apsvarstyti teisėtas priemones, o ne pseudo sustabdymą:
- Pradėti dokumentuotą veiklos valdymo arba drausminę procedūrą.
- Pasiūlyti laikiną alternatyvų darbą, kuris atitiktų sutartį ir kvalifikaciją (prireikus su darbuotojo sutikimu).
- Taikyti įstatymuose numatytas atleidimo priežastis tik pagrįstais atvejais ir tinkamai įspėjus bei dokumentuojant.
Atlyginimo taisyklės teisėto sustabdymo metu – ir kas nutinka, jei taisyklės pažeidžiamos
Esant teisėtam sustabdymui, atlyginimas priklauso nuo trukmės (pvz., vidutinis atlyginimas už trumpus laikotarpius, tada proporcijos, pvz., 2/3 arba 40 % vidutinio atlyginimo už ilgesnius laikotarpius) ir negali būti mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą už visos darbo dienos sutartis. Jei darbdavys bando užmaskuoti drausmines ar su darbo rezultatais susijusias problemas kaip „kaltės pagrindu vykdomą atleidimą“, kad sumažintų atlyginimą, ginčai yra tikėtini. Pasak ekspertų, darbo ginčų komisijos ir teismai nagrinės, ar tikrai egzistavo objektyvios teisėto atleidimo iš darbo sąlygos.
Darbuotojų apsauga ir praktiniai veiksmai
Darbuotojai turėtų saugoti rašytinius įrašus, prašyti oficialių pranešimų ir patikrinti bet kokio atleidimo iš darbo teisinį pagrindą. Jei atlyginimas sumažinamas ne pagal įstatymus arba atleidimui iš darbo nėra objektyvaus pagrindo, darbuotojai gali siekti teisių gynimo darbo ginčų įstaigose arba teismuose. Darbdaviai savo ruožtu turėtų vengti klaidingo ženklinimo ir laikytis tinkamo teisinio kelio netinkamo elgesio ar darbo rezultatų bylose.
Štai ir aptarėme tema: „prastova dėl darbuotojo kaltės“. Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
Komentarai