Pirmasis mėnuo po Lietuvos pensijų sistemos reformos suteikė pirmųjų įžvalgų apie tai, kaip žmonės iš tikrųjų reaguoja, kai jiems suteikiama daugiau lankstumo dėl ilgalaikio taupymo. Sausio mėnesio „Sodros“ paskelbti duomenys rodo, kad gyventojai neskubėjo atsisakyti pensijų kaupimo, o selektyviai naudojosi naujomis galimybėmis, atsižvelgdami į savo asmenines aplinkybes.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), šie pradiniai sprendimai atspindi „išbandymo momentą“, o ne struktūrinį sistemos atmetimą. Daugelis dalyvių pasirinko anksti susipažinti su naujomis taisyklėmis, tačiau vis tiek pasiliko galimybę peržiūrėti savo sprendimus prieš galutinius išmokėjimus vėliau pavasarį.
Reforma pirmą kartą suteikė praktinio lankstumo
Sausio mėnesį įsigalioję pensijų sistemos pakeitimai leido gyventojams sąveikauti su antrąja pakopa praktiškiau ir individualizuočiau. Vietoj griežto vienpusio modelio dalyviai galėjo įvertinti, ar jų situacijoje prasminga dalinis išmokėjimas, tolesnis kaupimas ar visiškas pasitraukimas.
LIPFA pažymi, kad šis pirmasis realaus gyvenimo išbandymas buvo labai svarbus. Iki šiol diskusijos apie lankstumą buvo daugiausia teorinės. Sausis tapo pirmuoju mėnesiu, kai žmonės galėjo pamatyti, ką reforma iš tikrųjų reiškia jų pačių finansams.
Tik nedidelė dalis pasinaudojo išėmimo galimybėmis
Sausio mėnesį apie 2 procentai iš maždaug 1,4 milijono žmonių, šiuo metu kaupiančių antroje pensijų pakopoje, atsiėmė visas arba dalį savo santaupų. Šis skaičius apima kelis skirtingus sprendimus, kurių kiekvienas atspindi skirtingą gyvenimo etapą ar finansinį poreikį.
Duomenys rodo, kad tai nebuvo impulsyvūs pasirinkimai. Dauguma žmonių, kurie pasinaudojo nauju lankstumu, toliau dalyvavo sistemoje ir visiškai neatsisakė ilgalaikio taupymo.
Dalinis išėmimas dominavo ankstyvuosiuose sprendimuose
Dažniausiai pasitaikantis pasirinkimas buvo dalinė prieiga prie santaupų. Apie 1,25 procento visų antros pakopos dalyvių pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 procentų sukauptos sumos iš savo įmokų, likdami sistemoje.
Šis mechanizmas leidžia asmenims patenkinti trumpalaikius finansinius poreikius nepanaikinant savo išėjimo į pensiją strategijos. Pasak LIPFA, tai rodo augantį finansinį brandumą, nes žmonės derina ilgalaikį planavimą su neatidėliotinomis realijomis.
Gyvenimo etapas atliko lemiamą vaidmenį
Kita sprendimų grupė atspindėjo artumą prie pensijos. Maždaug 0,5 proc. dalyvių, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai ir kurie nėra sukaupę privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą sukauptą turtą.
Šiai grupei tolesnis kaupimas turėtų ribotą poveikį būsimoms pensijų pajamoms, todėl visiškas atsiėmimas yra racionali ir teisiškai pagrįsta galimybė.
Su sveikata susiję pasitraukimai pabrėžia žmogiškąjį reformos aspektą
Maždaug 0,35 proc. visų antros pakopos dalyvių nutraukė kaupimą dėl sunkių sveikatos aplinkybių. Tokiais atvejais tolesnis pensijų kaupimas gali prarasti prasmę, kai ilgalaikį finansinį planavimą nustelbia neatidėliotini medicininiai ir asmeniniai poreikiai.
LIPFA pabrėžia, kad galimybė pasitraukti iš sistemos tokiose situacijose yra ne finansinė privilegija, o žmogaus orumo klausimas. Šis principas atitinka Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. paskelbtą išaiškinimą, kuriame pabrėžiama proporcingumo ir individualių aplinkybių svarba.
Sistema, regis, veikia taip, kaip numatyta
LIPFA požiūriu, sausio mėnesio statistika patvirtina, kad pensijų reforma veikia taip, kaip numatyta. Lankstumas naudojamas selektyviai, o ne destruktyviai, ir dauguma dalyvių išlieka įsipareigoję ilgalaikiam kaupimui.
Masinių išėjimų nebuvimas paneigia ankstesnes baimes, kad reforma pakenks antrosios pakopos tvarumui.
Ilgalaikis pensijų kaupimas išlieka finansiškai aktualus
Pensijų fondai ir toliau yra viena paprasčiausių ir labiausiai reguliuojamų ilgalaikio taupymo priemonių Lietuvoje. Dalyviams nereikia aktyviai valdyti investicijų, nes profesionalūs fondų valdytojai veikia pagal griežtas priežiūros taisykles.
Nuo gyvenimo ciklo investavimo modelio įdiegimo 2019 m. vidutinė antrosios pakopos pensijų fondų investicijų grąža pasiekė maždaug 86,6 proc. Šis augimas įvyko nepaisant rinkos nepastovumo ir pasaulinių ekonominių sukrėtimų.
Sukauptų santaupų mastas yra didelis
2026 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos gyventojai antros pakopos pensijų fonduose buvo sukaupę 10,6 mlrd. EUR. Šis turtas – tai asmeninės santaupos, skirtos tik būsimoms pensijų išmokoms.
Nuo sistemos įkūrimo 2004 m. bendra pensijų fondų sukurta vertė, įskaitant investicijų grąžą ir jau išmokėtas išmokas, viršijo 4 mlrd. EUR.
Pirmieji duomenys dar neatspindi viso vaizdo
Svarbu pažymėti, kad sausio mėnesio duomenys yra preliminarūs. Išsamesnis vaizdas bus pateiktas pasibaigus pirmajam ketvirčiui, kai bus baigti išmokėjimai ir balandžio mėnesį sueis sprendimų panaikinimo terminas.
Iki tol turimi duomenys rodo, kad pensijų sistema turėtų būti atmetama atsargiai naudojantis lankstumu.
Lietuvoje pensijų reformai pereinant į kitą etapą, artimiausi mėnesiai parodys, ar ši ankstyva tendencija taps ilgalaike tendencija.
