Investicinio sukčiavimo aukos dažnai nėra naivios ar neišprustos – jos tiesiog susidūrė su metodiškai sukonstruota schema, kuri veikia remdamasi psichologiniais mechanizmais, paveikiančiais beveik kiekvieną žmogų. Lietuvos banko ekspertai perspėja: suprasti, kaip ši schema veikia, yra geriausias būdas jai atsispirti.
Kodėl pradžia visada „saugi” ir maža
Sukčiai puikiai žino, kad 5 000 ar 10 000 eurų pasiūlymas sukelia natūralų pasipriešinimą. Tad pirmasis žingsnis visada atrodo nekaltai – 100–250 eurų suma, kurią žmogus galvoja esant „priimtina rizika”.
Šis psichologinis triukas veikia paprastai: maža suma nesukelia įtarimų, o tariamas pelnas platformoje leidžia susiformuoti įsitikinimui, kad sistema veikia. Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros ekspertas Lukas Jablonskas paaiškina, kad sukčiai šią pradžią konstruoja tikslingai – ji turi sukurti paskatos efektą, paskatinantį kartoti veiksmą ir didinti sumas.
Suklastota platforma, tikras jausmas – kaip veikia pelno iliuzija
Kai pirmoji suma pervesta, aukai automatiškai atsidaro platforma, kurioje matomi augantys grafikai, tariami sandoriai ir „uždirbti” procentai. Nė vienas iš šių duomenų nėra tikras – tai vizualinė simuliacija, skirta sukurti vieną jausmą: „čia tikrai kažkas rimto.”
Būtent šis momentas – Lietuvos banko ekspertų vadinamas kritiniu – lemia tolesnį įsitraukimą. Žmogus pradeda manyti: jei iš 200 eurų gavau pelną, tai iš 2 000 gausiu dar daugiau. Sukčiams šiame etape nebereikia daug stumti – žmogus pats ima siūlyti didesnes sumas.
Trys psichologiniai mechanizmai, kuriais remiasi schema
Lietuvos bankas išskiria tris principus, dėl kurių investicinis sukčiavimas yra toks efektyvus.
Pirmasis – paskatos efektas: greitas „pelnas” sukuria dopamino atsaką, žmogus nori kartoti veiksmą. Antrasis – įsipareigojimo ir nuoseklumo principas: jei jau investavai 200 eurų, sunku sau pripažinti, kad tai buvo klaida, todėl investuojama dar daugiau, kad „pateisintas” pradinis sprendimas. Trečiasis – prarastos galimybės baimė: „jeigu dabar nepadidinsiu investicijos, praleisiu progą uždirbti.” Šiuos tris mechanizmus sukčiai naudoja nuosekliai, vienas po kito.
Tipinė sukčiavimo eiga: septyni žingsniai
Lietuvos banko ekspertai aprašo schemą, kuri kartojasi daugumoje investicinių apgavysčių – nepriklausomai nuo platformos ar pasiūlymo formos.
Viskas prasideda nuo kontakto – per socialinius tinklus, netikras darbo reklamas ar žinutes. Tuomet sukuriamas autoritetas: pateikiami tariami sertifikatai, licencijos, profesionaliai atrodančios platformos. Toliau seka „saugi” pradžia su maža suma ir tariamas pelnas, skatinantis tęsti. Ketvirtame etape kuriamas skubos jausmas – „rinka kyla”, „proga tuoj baigsis.” Penktame – siūlomi „VIP planai” ir spaudžiama investuoti santaupas ar net skolintis. Šeštame – bandant atsiimti pinigus prašoma papildomų „patvirtinimo mokesčių” arba platforma tiesiog nustoja veikti. Galiausiai – finansiniai ir emociniai nuostoliai.
Kai kuriais atvejais sukčiams pavykdavo išvilioti šimtus tūkstančių eurų. Aukos skolindavosi, kad tęstų tariamas „investicijas”. O po sukčių dingimo neretai atsirasdavo menamų „pagalbininkų”, siūlančių už atlygį atgauti prarastas lėšas – iš esmės tie patys sukčiai antrą kartą.
Kaip atpažinti schemą prieš prarandant pinigus
Lietuvos bankas rekomenduoja kelias praktines taisykles, padedančias atpažinti investicinį sukčiavimą ankstyvoje stadijoje.
- Patikrinkite licenciją: kiekviena teisėta investicinių paslaugų įmonė turi būti įregistruota priežiūros institucijoje. Lietuvos banko viešame sąraše galima patikrinti, ar platforma yra licencijuota.
- Nepasitikėkite nerealistiniu pelnu: garantuotos 20–50 % grąžos pažadai neegzistuoja teisėtoje finansų rinkoje.
- Nepervedinėkite pinigų skubotai: sukčiai visada kuria laiko spaudimą – „proga baigiasi šiandien.” Teisėtos platformos to nedaro.
Jei jau susidūrėte su įtartina platforma arba pervedėte pinigus ir kyla abejonių – kreipkitės į Lietuvos banką arba policiją. Kuo greičiau pranešama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti žalą.
