2026 m. vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą administracinio nusižengimo byloje dėl tariamo nelegalaus darbo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95(1) straipsnį (ANK 95 str. 1 d.).
Byloje buvo sprendžiama, ar Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą po to, kai Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu dirbę diktoriai buvo įdarbinti be darbo sutarčių.
Pagrindinis klausimas: darbo sutartis ar paslaugų sutartis?
Ginčas kilo dėl federacijos ir diktorių santykių teisinio kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino kaltinamojo apeliacinį skundą ir nutraukė administracinę bylą dėl nelegalaus darbo. Tačiau apeliacinis teismas palaikė Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir atkūrė atsakomybę.
Aukščiausiasis Teismas galiausiai nesutiko su apeliacinio teismo sprendimu ir nustatė, kad nelegalaus darbo požymiai nenustatyti.
Kas pagal Lietuvos įstatymus yra nelegalus darbas?
Pagal ANK 95(1) straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai darbas atliekamas neturint tinkamai sudarytos darbo sutarties, jei santykiai turi darbo santykių požymių.
Tačiau ne kiekviena apmokama veikla automatiškai atitinka darbo požymius. Lietuvos darbo teisėje darbo santykiai skiriasi nuo civilinės teisės reglamentuojamų valstybės tarnybos sutarčių.
Darbo santykių charakteristikų svarba
Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad nustatant, ar įvyko nelegalus darbas, būtina įvertinti santykių esmę, o ne tik formalų jų aprašymą.
Darbo santykiams paprastai būdinga:
- Pavaldumas (darbuotojas vykdo darbdavio nurodymus ir vidaus taisykles).
- Nuolatinis darbo funkcijų atlikimas, o ne vienkartinė užduotis.
- Darbdavio kontrolė ir priežiūra.
- Integracija į darbdavio organizacinę struktūrą.
Priešingai, valstybės tarnybos santykiai apima savarankišką apibrėžtos užduoties atlikimą, be pavaldumo ir be integracijos į organizacijos vidinę hierarchiją.
Kodėl diktorių veikla nebuvo laikoma darbu
Pasak Aukščiausiojo Teismo, diktoriai atliko aiškiai apibrėžtas pareigas tik darbo metu čempionato renginys. Jų veikla buvo laikina ir projektinė, o ne tęstinė.
Teismas nustatė, kad jie veikė savarankiškai, be tiesioginės vadovavimo kontrolės ar hierarchinio pavaldumo, būdingo darbo santykiams. Šalys iš anksto susitarė bendradarbiauti pagal tarnybinius susitarimus.
Kadangi nebuvo esminių darbo sutarties požymių, administracinė atsakomybė už nelegalų darbą negalėjo būti taikoma.
Platesnė nutarimo teisinė reikšmė
Šiame sprendime paaiškinama, kad nelegalaus darbo egzistavimas pagal ANK 95(1) straipsnį priklauso nuo to, ar faktinės aplinkybės įrodo darbo pobūdžio pavaldumą ir tęstinumą.
Teismas taip pat pabrėžė, kad gali būti panašumų tarp darbo sutarčių ir civilinių sutarčių. Todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į:
- Tikrąjį šalių ketinimą.
- Visą faktinių aplinkybių visumą.
- Faktinį pareigų vykdymą praktikoje.
Vien formalių žymų nepakanka; turinys yra svarbesnis už formą.
Ką tai reiškia darbdaviams ir organizatoriams Lietuvoje
Įmonėms, NVO, renginių organizatoriams ir viešosioms įstaigoms šis sprendimas pateikia svarbių gairių. Asmenų samdymas pagal paslaugų sutartis yra teisėtas, kai santykiai iš tikrųjų atspindi savarankišką veiklą.
Tačiau neteisingas darbo priskyrimas valstybės tarnybai siekiant išvengti darbo įsipareigojimų vis tiek gali užtraukti administracines sankcijas, jei yra darbo požymių.
Sprendimas sustiprina principą, kad atsakomybė kyla ne vien dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, bet ir dėl faktinio darbo egzistavimo.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Nr. 2AT-1-648/2026 yra galutinis ir sukuria svarbų precedentą, kaip atskirti darbo ir valstybės tarnybos santykius administracinių nusižengimų bylose.
Ar peržiūrėjote, ar jūsų bendradarbiavimo sutartys iš tikrųjų atspindi savarankiškas paslaugas, o ne darbą?
