Darbo sauga išlieka prioritetu Lietuvoje. Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų sumažėjo, tačiau didelės rizikos sektoriai vis dar egzistuoja, o dokumentų spragos vis dar sukelia teisinių ir finansinių sunkumų. Šiame straipsnyje paaiškinamos naujausios tendencijos, kas teisiškai yra nelaimingi atsitikimai darbe ir ką darbuotojai bei darbdaviai turi daryti po incidento.
Nelaimingi atsitikimai darbe: Naujausi skaičiai ir kodėl jie svarbūs
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), 2025 m. pirmąjį pusmetį atliktų tyrimų metu užregistruoti 46 sunkūs ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe (išskyrus kelių eismo įvykius), o tai yra pagerėjimas, palyginti su 2024 m. pirmuoju pusmečiu. VDI taip pat atkreipia dėmesį į mažesnį nelaimingų atsitikimų skaičių 100 000 darbuotojų nei prieš metus.
Didelės rizikos sektoriai
Kaip ir ankstesniais metais, statybos, gamybos, transporto ir sandėliavimo sektoriai sudaro neproporcingai didelę dalį sunkių atvejų, kuriuos lemia kritimai iš aukščio, kontaktas su judančiomis mašinomis ir incidentai su smūgiais.
- Statybvietės: kritimai, neapsaugoti kraštai, laikini darbai
- Gamyba: judančios dalys, blokavimo/žymėjimo tarpai
- Transportas ir sandėliavimas: transporto priemonių judėjimas, pakrovimo operacijos
Kas teisiškai laikoma nelaimingu atsitikimu darbe?
Pagal Lietuvos įstatymus, nelaimingi atsitikimai darbe yra įvykiai darbe (įskaitant eismo įvykius darbo metu), dėl kurių sužalojama ir kurie oficialiai ištiriami bei pripažįstami nelaimingais atsitikimais darbe. Įvykiai, susiję su incidentais važiuojant tarp namų, darbo vietos ar sutartų poilsio / valgymo vietų, taip pat gali būti laikomi tinkamais, jei atitinka kriterijus.
Pagrindinės formos ir kas juos tiria
Incidentams darbe oficiali ataskaita yra N-1 forma; nelaimingiems atsitikimams pakeliui į darbą / iš darbo – N-2 forma. Sunkius ir mirtinus atvejus tiria VDI; kiti atvejai gali būti tvarkomi viduje, laikantis nustatytos tvarkos. Nuo 2021 m. formos rengiamos ir pateikiamos per VDI elektroninę sistemą.
- Užtikrinti įvykio vietos saugumą ir suteikti pirmąją pagalbą
- Pateikti įrodymus (nuotraukas, liudytojų parodymus, mokymo įrašus)
- Užpildyti N-1/N-2 formą ir pranešti VDI bei socialinio draudimo įstaigoms, kaip reikalaujama
Išmokos ir kompensacijos po nelaimingo atsitikimo
Jei nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas draudiminiu įvykiu, darbuotojai turi teisę į laikinojo nedarbingumo (ligos) išmoką, lygią 77,58 % kompensuojamojo darbo užmokesčio. Sumažėjusio darbingumo atvejais pagal socialinio draudimo taisykles gali būti taikoma vienkartinė arba periodinė kompensacija.
Prevencija: ką pabrėžia ekspertai
Pasak ekspertų, sunkiausi atvejai kyla dėl išvengiamų priežasčių: prasto rizikos vertinimo, nepakankamos priežiūros, trūkstamų apsaugos priemonių ir silpnos saugos kultūros. Darbdaviai yra teisiškai įpareigoti atlikti rizikos vertinimus, apmokyti darbuotojus ir prižiūrėti įrangą pagal saugos standartus.
Penki praktiniai prevencijos žingsniai
- Sistemingi rizikos vertinimai su dokumentuotomis kontrolės priemonėmis ir savininkais
- Įprasti pokalbiai apie priemones ir kompetencijomis pagrįsti mokymai
- Darbo leidimas ir blokavimas/žymėjimas atliekant pavojingas užduotis
- Apsaugos nuo kritimo planavimas ir patikrinimai bet kokiame aukštyje
- Incidentų pranešimo kultūra su greita pagrindinių priežasčių analize
Nelaimingi atsitikimai darbe: Žingsnis po žingsnio po incidento
Nedelsiant teikti pirmenybę gyvybei ir įrodymams:
- Kviesti greitosios pagalbos tarnybas ir suteikti pirmąją pagalbą
- Išsaugoti įvykio vietą saugioje vietoje; nufotografuokite prieš pakeitimus
- Įrašykite liudytojus, surinkite dokumentus (darbo grafikus, mokymus)
- Pradėkite N-1 arba N-2 formą, informuokite VDI ir bendradarbiaukite su tyrėjais
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuvos darbovietės daro pakankamai, kad užkirstų kelią rimtiems nelaimingiems atsitikimams? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
Komentarai