Nedarbingumo išmoka Lietuvoje yra finansinė parama darbuotojams, kurie laikinai negali dirbti dėl ligos, traumos ar kitų mediciniškai pagrįstų priežasčių. Laikinojo nedarbingumo išmokos sistemą administruoja darbdaviai ir „Sodra“, o teisė ją gauti priklauso nuo darbuotojo draudimo stažo, konkrečių sąlygų ir gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo tipo. Šiame straipsnyje paaiškinama, kam priklauso išmokos, kaip apskaičiuojama nedarbingumo išmoka ir kokiais atvejais ji nėra mokama.
Kas turi teisę gauti laikinojo nedarbingumo išmoką?
Lietuvoje asmuo, norėdamas gauti laikinojo nedarbingumo išmoką, turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu. Tinkamumas taip pat priklauso nuo to, ar asmuo iki nedarbingumo pradžios dienos sukaupė minimalų reikiamą draudimo stažą.
Privalomas draudimo stažas
Ekspertų teigimu, minimalūs draudimo reikalavimai yra šie:
- Bent 3 mėnesiai ligos draudimo per pastaruosius 12 mėnesių arba
- Bent 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Taikomos išimtys asmenims iki 26 metų amžiaus, neseniai studijas baigusiems asmenims (per 6 mėnesius), tėvams, auginantiems vaikus, ir kitomis ypatingomis aplinkybėmis. Šios išimtys užtikrina lengvesnę prieigą prie ligos išmokų jauniems darbuotojams ir tiems, kurie grįžta į darbo rinką.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmoka susideda iš dviejų dalių: darbdavio apmokamos dalies ir „Sodros“ apmokamos dalies. Suma priklauso nuo darbuotojo kompensuojamojo uždarbio, kuris apskaičiuojamas pagal vidutines draudžiamąsias pajamas per tris mėnesius iki ligos.
Darbdavio mokama išmoka (pirmos 2 dienos)
Už pirmąsias dvi kalendorines dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką privalo mokėti darbdavys. Darbdavys gali pasirinkti tikslų procentą pagal įstatymuose nustatytą intervalą:
- Nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Daugelis įmonių taiko minimalų tarifą, tačiau kai kurios pasirenka didesnį procentą pagal vidaus politiką arba kolektyvinę sutartį.
„Sodros“ mokama išmoka (nuo 3 dienos)
Nuo trečios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Standartinis tarifas yra:
- 62,06 % kompensuojamojo uždarbio.
Tačiau tam tikrais atvejais išmoka yra didesnė. Pavyzdžiui, jei nedarbingumas susijęs su organų ar audinių donorystės procedūromis, išmoka siekia 77,58 % kompensuojamojo uždarbio.
Minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai
Siekiant užtikrinti teisingumą, Lietuvos įstatymai taiko tiek minimalius, tiek maksimalius apribojimus. Minimali mėnesinė nedarbingumo išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 % praėjusio ketvirčio vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2025 m. pradžioje tai yra maždaug 259 eurai per mėnesį.
Kita vertus, daug uždirbantys asmenys gali gauti mažiau nei 62,06 % savo tikrojo darbo užmokesčio, nes kompensuojamojo darbo užmokesčio bazė yra apribota pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio rodiklius.
Kada nedarbingumo išmoka nemokama?
Yra keletas situacijų, kai asmuo gali gauti gydytojo pažymą, bet neturi teisės į išmoką. Pasak ekspertų, šie atvejai pasitaiko dažniau, nei daugelis darbuotojų suvokia.
- Jei asmuo neatitinka reikiamo draudimo stažo.
- Jei nedarbingumas išduodamas slaugai, bet slaugomas asmuo neatitinka teisinių kriterijų.
- Vaiko priežiūros atostogų metu – standartinės ligos išmokos nemokamos.
- Jei paskutinė darbo diena sutampa su pirmąja nedarbingumo diena.
Darbuotojai privalo užtikrinti, kad jų draudimo stažas būtų atnaujintas, kad būtų išvengta netikėtų mokėjimo atsisakymų.
Situacijos, kai gali būti taikomos 100 % išmokos
Nors standartinis tarifas yra 62,06 %, ypatingais atvejais gali būti taikoma didesnė kompensacija. Pavyzdžiui, jei nedarbingumas susijęs su su darbu susijusiais sužalojimais ar profesinėmis ligomis, kompensacija gali siekti 100 % kompensuojamo darbo užmokesčio. Organų ir audinių donorystės procedūros taip pat kompensuojamos didesniu tarifu.
Papildomos darbuotojų ir darbdavių taisyklės ir įsipareigojimai
Laikinas nedarbingumas susijęs su keliomis svarbiomis pareigomis. Darbdaviai privalo tiksliai registruoti ligos pažymėjimus ir laiku mokėti už pirmąsias dvi dienas. Tuo tarpu darbuotojai privalo laikytis gydytojų nurodymų ir vengti bet kokio darbo patvirtinto nedarbingumo laikotarpiu.
Ar galite dirbti būdami laikinai nedarbingi?
Apskritai ne. Bet kokia apmokama darbo veikla, įskaitant savarankišką darbą ar darbą pagal sutartį, gali lemti išmokos sustabdymą ir neteisingai išmokėtų sumų susigrąžinimą. Pasak ekspertų, vienintelės išimtys yra reti atvejai, susiję su kūrybine veikla, neduodančia pajamų ir neprieštaraujančia gydytojų rekomendacijoms.
Kaip greitai išmokama nedarbingumo išmoka?
Darbdaviai paprastai išmoka savo dalį kartu su kitu atlyginimu, laikydamiesi vidinių procedūrų. „Sodra“ savo dalį išmoka maždaug per septynias darbo dienas nuo visų reikiamų duomenų gavimo iš darbdavio ir darbuotojo medicininės pažymos gavimo.
Kas laikoma kompensuojamuoju uždarbiu?
Išmoka apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, gautas per tris mėnesius iki ligos. Įskaičiuoti šie komponentai:
- Bazinis atlyginimas
- Premijos ir priedai
- Viršvalandžių išmokos
Tačiau tam tikros išmokos neįtrauktos:
- Išeitinės išmokos
- Dienpinigiai
- Vienkartinės socialinės išmokos
Tai užtikrina, kad išmoka atspindėtų realias nuolatines pajamas, o ne nereguliarias ar išimtines išmokas.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.