Euro zonos nedarbo lygis 2026 m. sausį nukrito iki 6,1% – tai žemiausias rodiklis per visą bendros valiutos bloko istoriją. „Eurostat” duomenimis, be darbo liko 10,77 mln. žmonių, tačiau šis skaičius mažėja sparčiau nei tikėtasi. Ekonomistai prognozavo, kad rodiklis nesikeis, bet darbo rinka nustebino – ir tai ne vienintelė šios statistikos detalė, kurią verta žinoti Lietuvos darbuotojams.
Nedarbas euro zonoje pasiekė istorinį minimumą
Sausio mėnesį sezoniškai pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo nuo 6,2% gruodį iki 6,1%. Prieš metus, 2025 m. sausį, šis rodiklis siekė 6,3%. Per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje sumažėjo 184 tūkst., o visoje ES – 185 tūkst.
Visoje Europos Sąjungoje situacija panaši: nedarbas nukrito iki 5,8%, palyginti su 5,9% gruodį ir 6% prieš metus. Tai rodo, kad darbo rinka atsigauna plačiau nei vien euro zonos branduolyje.
Didžiausios ekonomikos: vokiečiai pirmauja, ispanai atsilieka
Žemiausiu nedarbo lygiu gali pasigirti Vokietija ir Nyderlandai – abiejose šalyse jis siekia vos 4%. Kitame spektro gale – Ispanija su 9,8%, Prancūzija su 7,7% ir Italija su 5,1%.
Šie skirtumai nėra nauji, bet jie parodo esminį dalyką: bendra europinė statistika slepia labai nevienodas realybes. Lietuvos darbuotojams, svarstantiems apie darbą ES šalyse, verta atkreipti dėmesį – darbo sąlygos ir galimybės priklauso nuo konkrečios valstybės, ne nuo vidutinio bloko rodiklio.
Jaunimo nedarbas mažėja, bet išlieka aukštas
ES jaunimo nedarbo lygis sausį siekė 15,1% (buvo 15,2%), euro zonoje – 14,8% (buvo 15%). Tai teigiama tendencija, tačiau skaičiai vis dar kelis kartus viršija bendrą nedarbo lygį.
Jauniems žmonėms, tarp jų ir lietuviams, sunkiausia gauti pirmąjį darbą. Kai kurie analitikai perspėja, kad dirbtinio intelekto plėtra gali dar labiau susiaurinti pradinio lygio darbo vietų skaičių – būtent tas pozicijas, nuo kurių pradeda absolventai.
Dirbtinis intelektas kol kas nekelia grėsmės
Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad AI kol kas nesukėlė masinių atleidimų Europoje. Priešingai – įmonės, aktyviai naudojančios dirbtinį intelektą, buvo 4% labiau linkusios samdyti naujus darbuotojus nei tos, kurios AI netaiko. Daugelis jų samdo žmones būtent tam, kad diegtų AI įrankius ir plėstų veiklą.
Vis dėlto ECB pripažįsta: ilgalaikis poveikis dar neaiškus. Trumpuoju laikotarpiu AI poveikis darbo vietoms vertinamas kaip neutralus arba šiek tiek teigiamas.
Jungtinė Karalystė – priešinga kryptis
Kol euro zona džiaugiasi rekordu, Jungtinė Karalystė susiduria su priešinga tendencija. Nedarbas JK pakilo iki 5,2% – tai aukščiausias lygis per penkerius metus, viršijantis net Italijos rodiklį.
Finansų analitikė Danni Hewson iš „AJ Bell” tai sieja su vyriausybės politika, didinusia darbo jėgos kaštus. Verslas stabdė samdą, o kai kurios įmonės paspartino pokyčius, galinčius ilgam sumažinti darbo vietų kūrimą.
Ką tai reiškia Lietuvos darbo rinkai
Bendra euro zonos tendencija – teigiama, bet lietuviams svarbiau stebėti vietinius rodiklius. Pagal Užimtumo įstatymą registruoti Užimtumo tarnyboje gali asmenys, neturintys darbo ir aktyviai jo ieškantys – nepriklausomai nuo to, kaip atrodo europinė statistika.
Darbo rinkos stiprėjimas Europoje gali reikšti daugiau galimybių dirbti ES šalyse pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą. Tačiau prieš priimant sprendimą emigruoti ar keisti darbą, verta pasitikrinti konkrečios šalies situaciją – bendras 6,1% vidurkis neatspindi nei Ispanijos 9,8%, nei Vokietijos 4%.
