Netrukus grynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų apribojimai Lietuvoje gali būti gerokai griežtesni. Seime užregistruotas naujas įstatymo projektas siekia sumažinti maksimalią leidžiamą grynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų sumą ir panaikinti ilgai galiojusias išimtis, kurios leido didelius sandorius iš dalies atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Pakeitimai pateikiami kaip platesnių pastangų, skirtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, pagerinti mokesčių surinkimą ir padidinti finansinių sandorių skaidrumą, dalis.
Siūloma grynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų riba sumažinama iki 3000 EUR
Grynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų ribojimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma sumažinti maksimalią leidžiamą grynaisiais pinigais atliekamų operacijų ribą nuo 5000 EUR iki 3000 EUR.
Svarbu tai, kad jei bendra sandorio vertė viršija 3000 EUR, grynaisiais pinigais nebebūtų leidžiama atsiskaityti jokiai tos sandorio daliai. Tai reiškia, kad būtų aiškiai draudžiama mokėjimą skaidyti į grynuosius pinigus ir banko pavedimą.
Visiškas grynųjų pinigų operacijų tarp juridinių asmenų draudimas
Vienas iš svarbiausių pakeitimų susijęs su įmonių tarpusavio sandoriais. Pagal siūlomas taisykles, visi grynųjų pinigų mokėjimai tarp juridinių asmenų būtų visiškai uždrausti, nepriklausomai nuo operacijos sumos.
Šia priemone siekiama panaikinti pagrindinį kanalą, naudojamą pajamoms slėpti ir mokesčiams išvengti komercinėje veikloje.
Esamos išimtys būtų smarkiai susiaurintos
Pasiūlymu taip pat siekiama panaikinti išimtį, kuri leido atlikti grynųjų pinigų mokėjimus, viršijančius nustatytą ribą, kai mokėjimo paslaugos nebuvo teikiamos operacijos vietoje.
Įstatymų leidėjai teigia, kad šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti banko pavedimus išmaniaisiais telefonais beveik bet kurioje Lietuvos vietoje, todėl ši išimtis yra pasenusi ir pažeidžiama piktnaudžiavimo.
Vienintelė likusi objektyvi išimtis
Pagal naująją sistemą vienintelė situacija, kai grynųjų pinigų mokėjimai, viršijantys 3000 EUR ribą, vis dar būtų leidžiami, yra tada, kai mokėtojas arba gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos.
Ši išimtis taikoma tik fiziniams asmenims, nes asmenys nėra teisiškai įpareigoti turėti banko sąskaitos.
Kodėl įstatymų leidėjai mato grynųjų pinigų naudojimą kaip sisteminė rizika
Remiantis oficialiais duomenimis, Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių euro zonos šalių pagal grynųjų pinigų naudojimą. Maždaug 59 procentai visų mokėjimų vis dar atliekama grynaisiais pinigais.
Kartu su tuo, kad didesnis grynųjų pinigų naudojimas koreliuoja su didesne PVM atotrūkiu ir padidėjusia šešėline ekonomine veikla.
PVM atotrūkio duomenys ir tarptautiniai palyginimai
Nuo 2019 m. Lietuvos PVM atotrūkis sumažėjo nuo 20,9 proc. iki 13,2 proc. Tačiau jis išlieka didesnis nei daugelyje šalių, kuriose taikomi griežtesni grynųjų pinigų mokėjimo apribojimai.
Tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija maksimali grynųjų pinigų mokėjimo riba yra 1 000 EUR, o Belgija ir Portugalija taiko 3 000 EUR ribą.
Kovos su korupcija institucijų parama
Griežtesnio reguliavimo poreikis taip pat buvo aptartas 2026 m. sausio mėn. Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotame tarpinstituciniame susitikime.
Dalyviai pabrėžė, kad grynųjų pinigų apyvartos mažinimas yra veiksminga priemonė sukčiavimui užkirsti kelią ir finansinei drausmei stiprinti.
Numatomas poveikis įmonėms ir asmenims
Jei pakeitimai bus priimti, tikimasi, kad jie padidins verslo operacijų skaidrumą, sumažins mokesčių slėpimo galimybes ir paskatins plačiau naudoti elektroninius mokėjimo būdus.
Asmenims pakeitimai daugiausia paveiktų didelės vertės sandorius ir sustiprintų ne grynųjų pinigų mokėjimo būdų svarbą.
Kiek esate pasiruošę pasikliauti vien tik negrynaisiais pinigais atliekamos didesnės operacijos?
