Lygių galimybių įstatymas Lietuvoje keičiamas iš esmės – Vyriausybė jau pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam projektui, o Seimui jį patvirtinus, žmonės gaus aiškesnes teises, naujas diskriminacijos sąvokas ir paprastesnę skundų tvarką. Pakeitimai turi įsigalioti iki 2026 m. birželio 19 d.
Kodėl keičiamas įstatymas ir kas jį privertė
Pagrindinis postūmis – naujos Europos Sąjungos direktyvos, nustatančios bendrus standartus lygybės institucijų veiklai. Visos ES valstybės narės privalo jas perkelti į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 19 d. Lietuva, siekdama įvykdyti šį terminą, pasirinko radikalesnį kelią: ne taisyti atskirus straipsnius, o išdėstyti visą įstatymą nauja redakcija.
Tai reiškia nuoseklią visų lygių galimybių politikos nuostatų peržiūrą – nuo skundų nagrinėjimo tvarkos iki institucijos įgaliojimų. SADM pabrėžia, kad pakeitimai taip pat siekia tinkamai įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintas teises į lygybę, kurios praktikoje ne visada veikė efektyviai.
Trys naujos diskriminacijos sąvokos, kurias verta žinoti
Vienas svarbiausių pokyčių – įstatymo projekte pirmą kartą apibrėžiamos trys sąvokos, kurių iki šiol Lietuvos teisėje nebuvo:
- Daugialypė diskriminacija – kai asmuo diskriminuojamas dėl kelių skirtingų pagrindų vienu metu, pavyzdžiui, dėl amžiaus ir lyties kartu.
- Sąveikinė diskriminacija – kai skirtingi diskriminacijos pagrindai susipina ir sukuria atskirą, unikalią diskriminacijos formą, kurios negalima atskirti į sudedamąsias dalis.
- Siejamoji diskriminacija – kai asmuo diskriminuojamas dėl jo ryšio su kitu asmeniu, turinčiu tam tikrų tapatybės bruožų.
Šios sąvokos svarbios praktiškai: jos leis geriau atpažinti sudėtingus atvejus, su kuriais susiduria diskriminaciją patiriantys asmenys, ir suteiks teisinį pagrindą juos ginti. Tarptautinės organizacijos šių apibrėžimų reikalavo jau kurį laiką.
Kaip pasikeis skundų teikimo tvarka
Šiandien skųstis dėl diskriminacijos nėra paprasta – ne visi žino, kur kreiptis, kokiu formatu pateikti skundą ir ko tikėtis. Naujasis įstatymas numato aiškesnes ir patogesnes sąlygas: skundus bus galima teikti žodžiu, raštu arba internetu.
Dar svarbiau – kiekvienas asmuo turėtų lengvai rasti informaciją apie savo teises, skundų nagrinėjimo tvarką ir pagalbos galimybes. Tai praktiškai reiškia, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba privalės aktyviau informuoti visuomenę apie savo veiklą ir padaryti procesą skaidresnį.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gaus daugiau galių
Pakeitimai siekia užtikrinti institucijos nepriklausomumą, pakankamus finansinius išteklius ir platesnius įgaliojimus. Vienas konkretesnis pokytis – teisė ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje. Tai reiškia, kad tarnyba galės imtis veiksmų ne tik tada, kai kreipiasi konkretus nukentėjęs asmuo, bet ir platesniu mastu – kai diskriminacinis elgesys paliečia visuomenę ar atskiras jos grupes.
Toks modelis jau veikia kitose ES šalyse ir leidžia reaguoti į sisteminius pažeidimus – ne tik atskirus incidentus. Sprendimai, tikimasi, bus priimami greičiau ir nešališkiau.
Ką tai reiškia darbuotojams ir darbdaviams
Darbo aplinka – viena dažniausių sričių, kur diskriminacija pasireiškia. Naujos sąvokos ir platesnė apsauga tiesiogiai paliečia darbo santykius: diskriminacija dėl amžiaus, lyties, tautybės ar kitų pagrindų taps lengviau atpažįstama ir ginčijama.
Darbdaviams tai – signalas peržiūrėti vidaus procedūras. Kai įstatymas bus priimtas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, turėdama platesnius įgaliojimus, galės aktyviau tikrinti, ar lygybės principai laikomasi darbo vietose. Kol Seimas dar nepriėmė galutinio sprendimo – dabar tinkamas metas susipažinti su numatomais pokyčiais ir pasirengti.
