2025 m. bendra Lietuvos startuolių ekosistemos vertė pasiekė 16,4 mlrd. EUR – tai svarbus šalies inovacijų kraštovaizdžio etapas. Šie skaičiai atspindi tiek spartų augimą pastaraisiais metais, tiek laipsnišką perėjimą prie brandesnės ir selektyvesnės investicinės aplinkos.
Remiantis naujausia „Startup Lithuania“ inicijuota „Dealroom“ apžvalga, Lietuvos startuoliai per metus pritraukė 220 mln. EUR rizikos kapitalo, įtraukdami 77 unikalius investuotojus.
Investicijų augimas išsiskiria regioniniame kontekste
Rizikos kapitalo investicijos Lietuvoje išaugo nuo 131 mln. EUR 2024 m. iki 220 mln. EUR 2025 m., tai yra 1,7 karto padidėjimas per vienerius metus.
Nuo 2020 m. Lietuva užėmė antrąją vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui, daugiau nei keturis kartus viršydama regiono vidurkį.
Sparčioji plėtra per penkerius metus
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos startuolių ekosistemos vertė išaugo 5,9 karto. Šis tempas yra beveik keturis kartus spartesnis nei vidutinis augimas, stebimas visoje Vidurio ir Rytų Europoje.
Šie skaičiai rodo, kad Lietuva peržengė ankstyvosios stadijos vystymosi etapą ir dabar konkuruoja kaip brandi ekosistema tarptautiniu mastu.
Naujas vienaragis stiprina ekosistemos patikimumą
Ekosistemos brandą dar labiau pabrėžė naujo vienaragio atsiradimas metų pradžioje.
Dirbtinio intelekto bendrovė „Cast AI“ C serijos finansavimo etape užsitikrino 108 mln. JAV dolerių ir tapo tik antruoju Lietuvos startuoliu istorijoje, pritraukusiu tokio masto investiciją po „Vinted“.
Kapitalo struktūra rodo didėjančią brandą
Investicijų modeliai atskleidžia aiškų pasiskirstymą pagal augimo etapą. Ankstyvosios stadijos startuolius daugiausia remia vietos investuotojai, o tarptautinis kapitalas tampa vis svarbesnis įmonėms plečiantis.
JAV investuotojai vaidina ypač svarbų vaidmenį vėlyvojo finansavimo etapuose, palaikydami pasaulinę plėtrą.
Sektorių pasiskirstymas atspindi pasaulines tendencijas
2025 m. investicijų srautuose dominavo verslo programinė įranga, pritraukusi 160 mln. EUR.
Sveikatos technologijų startuoliai pritraukė 34,7 mln. EUR, o finansinių technologijų įmonės – 16 mln. EUR.
Augimas atsinaujina nepaisant pasaulinio neapibrėžtumo
Nors investicinė veikla 2025 m. atsigavo, bendras finansavimo lygis išlieka mažesnis už ankstesnio ciklo pikus.
Geopolitinė įtampa, makroekonominis neapibrėžtumas ir didesnis rizikos vengimas pailgino sprendimų priėmimo ciklus ir visoje Europoje investuotojų dėmesį perkėlė į kapitalo efektyvumą.
Startuoliai išlieka įsitvirtinę Lietuvoje
Tik 26 % Lietuvoje įkurtų sparčiai augančių įmonių perkelia savo būstines į užsienį – tai mažiausias rodiklis Vidurio ir Rytų Europoje.
Palyginimui, maždaug pusė Estijos sparčiai augančių įmonių ir 70 % Latvijos sparčiai augančių įmonių perkelia savo būstines į kitas šalis.
Moterys įkūrėjos turi ryškų konkurencinį pranašumą
Moterų įkurti startuoliai sudaro 11 % Lietuvos startuolių aplinkos, viršydami tiek regiono, tiek Europos vidurkius.
Nuo 2020 m. moterų įkurtos arba kartu įkurtos įmonės pritraukė 21 % viso rizikos kapitalo, investuoto į Lietuvą, o „Vinted“ sudaro didžiąją dalį bendros vertės.
Miesto ekosistemos vystosi lygiagrečiai
Vilnius išlieka vienu sparčiausiai augančių startuolių miestų Vidurio ir Rytų Europoje pagal sukurtą vertę ir užima trečią vietą tarp regioninių sostinių pagal rizikos kapitalo pritraukimą.
Kaunas tapo stipriu ne kapitalo centru, nuo 2020 m. užimdamas trečią vietą regione pagal rizikos kapitalo investicijas už sostinių ribų.
Atspari ekosistema žengia į naują etapą
2025 m. atsigavimas rodo atsparumą, o ne perkaitimą. Lietuvos startuolių ekosistema dabar veikia aplinkoje, kurioje efektyvumas, mastelio keitimas ir pasaulinis aktualumas yra svarbesni nei vien sparti plėtra.
Ar Lietuva gali išlaikyti šią augimo ir drausmės pusiausvyrą kitame investicijų cikle?
