Europai siekiant iki 2030 m. pasiekti 20 milijonų IRT specialistų, išlieka vienas nuolatinis iššūkis: kvalifikuotų specialistų trūkumas. Lietuvoje situacija ypač paradoksali. Nors šalis pagal kelis švietimo ir lyderystės rodiklius viršija ES vidurkį, ji yra beveik paskutinėje vietoje, kalbant apie moterų faktinį dalyvavimą IRT darbo jėgoje.
Fragmentuotas profilis: stiprus išsilavinimo srityje, silpnas užimtumo srityje
Remiantis naujausiu „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“ (WiD) indeksu ir VILNIUS TECH tyrėjų analize, Lietuva pasižymi nevienodais rezultatais lyčių lygybės IRT srityje srityje.
Šalis užima 14 vietą tarp ES valstybių narių pagal mergaičių dalyvavimą STEM ugdyme, 12 vietą pagal moterų, studijuojančių IRT sritis, dalį ir 10 vietą pagal moterų lyderystės atstovavimą IRT srityje. Šie rodikliai rodo, kad Lietuva viršija ES vidurkį ir rodo didelį potencialą.
Tačiau, kalbant apie faktinius užimtumo rezultatus, vaizdas kardinaliai pasikeičia. Lietuva užima antrąją vietą nuo galo pagal moterų, dirbančių IRT srityje, dalį, palyginti su vyrais, lenkdama tik Maltą.
Darbo užmokesčio skirtumas išlieka struktūrine kliūtimi
Viena iš pagrindinių šio reitingo veiksnių yra vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas IRT sektoriuje. Moterys, dirbančios IRT srityje, Lietuvoje uždirba vidutiniškai beveik 26 % mažiau nei vyrai.
Šis skirtumas daro didelę įtaką bendriems lygybės rodikliams ir prisideda prie 22 vietos bendrame ES moterų įtraukties į IRT reitinge. Tuo tarpu Latvija užima 5 vietą, o Estija – 2, iškart po Švedijos.
Duomenys rodo, kad vien švietimo pažanga nebūtinai reiškia vienodus darbo rinkos rezultatus.
„Stiklinės lubos“ reikalauja veiksmų iš abiejų pusių
Nors Lietuvoje yra daug iniciatyvų, skirtų skatinti moteris įsitraukti į IRT sritį, tyrėjai teigia, kad daugelis jų daugiausia dėmesio skiria moterų įgalinimui iš apačios į viršų.
Norint įveikti vadinamasis „stiklines lubas“, reikia dvipusio požiūrio. Be mentorystės, mokymo ir informavimo programų moterims, pačios organizacijos turi persvarstyti, kaip vertinamas lyderystės potencialas.
Tyrimai nuolat rodo, kad įvairios komandos yra geresnės už homogenines. Lyčių pusiausvyros komandos gauna naudos iš platesnio požiūrio, tvirtesnio bendradarbiavimo ir novatoriškesnio problemų sprendimo.
Ekspertai pabrėžia, kad vien kvotos nėra veiksmingiausias sprendimas. Vietoj to, ilgalaikiai kultūriniai ir organizaciniai pokyčiai kartu su struktūrizuota mentoryste ir įtraukios lyderystės politika duoda tvaresnių rezultatų.
Dabartiniu tempu pažanga yra per lėta
Nepaisant daugybės viešųjų ir privačių iniciatyvų Lietuvoje, pažanga išlieka laipsniška. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, tikimasi, kad moterų dalis IRT sektoriuje iki 2087 m. pasieks 40 %.
Šis grafikas pabrėžia sistemingesnio požiūrio poreikį. Lyčių lygybė IRT srityje neatsiranda automatiškai. Tam reikia koordinuotų švietimo, darbo sąlygų, valdymo kultūros ir viešosios politikos patobulinimų.
Šalys, kuriose šie aspektai pasižymi subalansuotais rezultatais, linkusios pasiekti geresnių galutinių rezultatų.
Tarpdiscipliniškumas kaip sprendimo dalis
Viena iš struktūrinių kliūčių didinant IRT darbo jėgos skaičių yra suvokimas, kad šiam sektoriui priklauso tik „grynieji“ programuotojai ar inžinieriai. Iš tiesų, šiuolaikinės IRT vis labiau remiasi tarpdisciplininiais specialistais, kurie derina srities žinias su skaitmeninėmis kompetencijomis.
Lietuvos universitetai pamažu prisitaiko. Tokios programos kaip dirbtinio intelekto valdymas VILNIUS TECH yra atviros absolventams iš įvairių akademinių sričių, ne tik inžinerijos.
Toks požiūris praplečia prieigą prie sektoriaus ir meta iššūkį įsitikinimui, kad IRT karjera turi prasidėti ankstyvame amžiuje.
Neišnaudotas skaitmeninės ekonomikos potencialas
IRT specialistų trūkumas visoje Europoje moterų nepakankamą atstovavimą paverčia ne tik socialine problema, bet ir ekonominiu neefektyvumu. Kai pusė turimų talentų nėra visiškai integruoti, kenčia inovacijų pajėgumai ir konkurencingumas.
Lietuvos atvejis rodo, kad dalinės sėkmės švietimo ir lyderystės atstovavimo srityje nepakanka be struktūrinio darbo rinkos suderinimo.
Laikantis iššūkis yra ne tik skatinti merginas rinktis STEM studijas, bet ir užtikrinti, kad karjeros keliai, atlyginimų struktūros ir lyderystės galimybės išliktų vienodai prieinamos visą profesinį gyvenimą.
Ar Lietuva gali pereiti nuo fragmentiškos pažangos prie nuoseklios strategijos, kuri paspartintų moterų dalyvavimą IRT?
