Estija ir Lietuva dažnai lyginamos dėl panašių istorinių pradinių taškų ir bendrų regioninių iššūkių. Abi šalys susiduria su geopolitiniu spaudimu, demografiniais pokyčiais ir būtinybe finansuoti nacionalinę gynybą. Tačiau 2026 m. jų mokesčių politikos pasirinkimai pradėjo aiškiau skirtis.
Nors Estija nusprendė sustabdyti planuojamą mokesčių tarifų didinimą, Lietuva tęsė didesnių mokesčių priemones. Šis skirtumas kelia platesnį klausimą apie tai, kaip kiekviena šalis subalansuoja biudžeto poreikius, ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
Panašus biudžeto deficitas, bet skirtinga mokesčių filosofija
2026 m. abi šalys planuoja panašų biudžeto deficitą. Estija tikisi apie 4,5 proc. BVP deficito, o Lietuva – maždaug 5 proc., įskaitant su gynyba susijusias investicijas.
Nepaisant panašaus fiskalinio spaudimo, abi vyriausybės pasirinko skirtingus pajamų generavimo metodus.
Pelno apmokestinimas kaip pagrindinis struktūrinis skirtumas
Reikšmingiausias skirtumas yra įmonių pelno apmokestinime.
Lietuva taiko klasikinę įmonių pelno mokesčio sistemą. Įmonės moka standartinį 17 proc. metinio pelno mokestį, neatsižvelgiant į tai, ar tas pelnas paskirstomas, ar reinvestuojamas.
Tai reiškia, kad Lietuvos įmonė, 2026 m. uždirbusi milijoną eurų pelno, turėtų sumokėti 170 000 eurų mokesčių, net jei visa suma būtų palikta versle.
Estijos atidėtojo apmokestinimo modelis
Estija naudoja iš esmės kitokią sistemą. 22 procentų pelno mokestis taikomas tik tada, kai pelnas paskirstomas akcininkams.
Jei Estijos įmonė uždirba milijoną eurų ir juos reinvestuoja, tuo metu pelno mokestis nemokamas. Apmokestinimas atidedamas iki pelno paskirstymo.
Nors nominalus tarifas yra didesnis, apmokestinimo laikas suteikia įmonėms didesnį trumpalaikį likvidumą.
Kodėl Estija atsisakė tolesnio mokesčių didinimo
Iš pradžių Estija planavo padidinti pelno mokesčio tarifą iki 24 procentų. Tačiau vyriausybė nusprendė atsisakyti šio plano, siekdama išsaugoti ekonominį stabilumą ir neatgrasyti investicijų.
Tikimasi, kad išlaikant 22 procentų tarifą bus skatinamas įprastas pelno paskirstymo elgesys ir sumažintas netikrumas įmonėms.
Konkurencingumo ir investicijų aspektai
Įšaldydama mokesčių didinimą, Estija siekia išlaikyti savo, kaip patrauklios užsienio investicijų vietos, reputaciją.
Šis sprendimas atspindi įsitikinimą, kad ilgalaikis ekonomikos augimas gali generuoti daugiau tvarių mokesčių pajamų nei didesni įstatymų nustatyti tarifai.
Alternatyvus Lietuvos požiūris
Lietuva pasirinko kitą kelią, padidindama bendrą įmonių pelno mokesčių naštą ir įvesdama papildomas fiskalines priemones.
Pagrindinė motyvacija buvo užtikrinti stabilų finansavimą nacionalinei gynybai ir kitiems visuomenės poreikiams.
Pridėtinės vertės mokestis kaip kontrastinga priemonė
Nors Estija susilaikė nuo pelno ir pajamų mokesčio tarifų didinimo, ji padidino standartinį PVM tarifą iki 24 proc.
Šis pokytis didesnę pajamų dalį nukreipia į vartojimą, o ne į įmonių pelną.
Skirtingi ekonomikos augimo lūkesčiai
Estija tikisi, kad stipresnis ekonomikos augimas ir didesnis vartojimas kompensuos didesnio įmonių apmokestinimo nebuvimą.
Pastaraisiais metais Estijos ekonomikos augimas atsiliko nuo Lietuvos, todėl ši strategija yra apskaičiuota rizika.
Kompromisas, su kuriuo susiduria abi šalys
Nė viena iš šalių neturi perteklinių viešųjų finansų. Kiekvienas iš jų turi subalansuoti gynybos finansavimą, ekonominį konkurencingumą ir socialinį stabilumą.
Skirtingos strategijos atspindi skirtingus vertinimus, kur papildomas apmokestinimas padarytų mažiausią ilgalaikę žalą.
Rezultatų įvertinimas užtruks ilgai
Šių politikos pasirinkimų veiksmingumas paaiškės tik per ateinančius dvejus trejus metus.
Ar didesnis augimas, ar didesni mokesčiai užtikrins tvaresnes viešąsias pajamas, lieka atviras klausimas.
Kuris požiūris, jūsų manymu, ilgainiui bus atsparesnis?
