Daugelis darbuotojų, grįžtančių į darbą po ligos, domisi, kaip skaičiuojami atostoginiai po biuletenio ir ar nedarbingumo atostogos turi įtakos jų pajamoms. Supratimas, kaip apskaičiuojami atostogų pinigai po biuletenio, padeda darbuotojams planuoti savo finansus ir išvengti nesusipratimų su darbdaviais. Lietuvoje taisyklės aiškios, bet dažnai neteisingai suprantamos.
Kaip skaičiuojami atostoginiai po biuletenio Lietuvoje
Aiškinantis, kaip skaičiuojami atostoginiai po biuletenio, pirmiausia būtina suprasti vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo principus. Atostoginiai apskaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, vadinamą vidutiniu mėnesiniu uždarbiu. Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinius tris kalendorinius mėnesius iki atostogų pradžios mėnesio.
Kas įskaičiuojama į vidutinį darbo užmokestį
Skaičiavimas apima atlyginimą, premijas ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, gautas per tuos tris mėnesius. Nustatant vidutinį dienos darbo užmokestį, atsižvelgiama tik į faktiškai dirbtą laiką.
- Bazinis atlyginimas, išmokėtas skaičiavimo laikotarpiu.
- Su darbu susiję priedai ir papildomi mokėjimai.
- Skaičiuojamos tik faktiškai dirbtos dienos.
Kaip nedarbingumo atostogos veikia vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą
Norint tiksliai suprasti, kaip skaičiuojami atostoginiai po biuletenio, svarbu žinoti, kaip nedarbingumo atostogos įtraukiamos (ar neįtraukiamos) į skaičiavimą.
Jei darbuotojas per trijų mėnesių skaičiavimo laikotarpį sirgo, tos dienos nelaikomos dirbtomis dienomis. Todėl nedarbingumo dienos neįtraukiamos į bendrą darbo dienų skaičių, naudojamą vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti.
Kodėl nedarbingumo dienos neįtraukiamos
Nedarbingumo atostogų metu darbuotojas neatlieka darbo pareigų. Todėl šios dienos neatspindi faktinio darbo laiko ir negali būti įtraukiamos skaičiuojant vidutinį dienos darbo užmokestį.
- Nedarbingumo dienos nelaikomos dirbtomis dienomis.
- Mokėjimai nedarbingumo atostogų metu neįtraukiami į bendrą darbo užmokestį.
- Vidurkis apskaičiuojamas pagal likusias dirbtas dienas.
Ar nedarbingumo atostogos sumažina atostogų išmoką?
Daugeliu atvejų nedarbingumo atostogos automatiškai nesumažina atostogų išmokos. Vietoj to, jos yra neutralios. Nedarbingumo dienos tiesiog neįtraukiamos į skaičiavimą, o tai reiškia, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal faktinį dirbtą laiką.
Kad būtų aiškiau, kaip skaičiuojami atostoginiai po biuletenio praktikoje, pateikiamas konkretus pavyzdys.
Praktinis pavyzdys
Jei darbuotojas atostogauja birželio mėnesį, skaičiavimo laikotarpis yra kovas, balandis ir gegužė. Jei darbuotojas dalį balandžio mėnesio sirgo, vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamos tik faktiškai balandžio mėnesį dirbtos dienos.
Kada po nedarbingumo atostogų oficialiai prasideda atostogos
Jei darbuotojas suserga prieš suplanuotas atostogas arba per atostogas, atostogos atidedamos. Oficialios atostogos prasideda tik pasibaigus nedarbingumo atostogoms ir darbuotojui paskelbus darbingu.
Poveikis mokėjimo laikui
Tai reiškia, kad atostoginiai skaičiuojami ir mokami pagal faktinę atostogų pradžios datą, o ne pagal iš pradžių planuotą.
Ar atostogos kaupiamos nedarbingumo atostogų metu
Atostogų teisė ir toliau kaupiama nedarbingumo atostogų metu, tačiau su apribojimais. Į atostogų laikotarpį įskaičiuojamos tik pirmosios 30 kalendorinių nedarbingumo dienų per metus.
- Įskaičiuojama iki 30 kalendorinių dienų per metus.
- Dienos, viršijančios šią ribą, atostogų trukmės nepadidina.
- Tai turi įtakos atostogų trukmei, o ne atlyginimo dydžiui.
Atostogų apskaičiavimo formulė
Skaičiavimas atliekamas pagal paprastą formulę, kurią naudoja darbdaviai visoje Lietuvoje.
- Vidutinis dienos darbo užmokestis = bendras darbo užmokestis / dirbtos dienos.
- Atostogų užmokestis = vidutinis dienos darbo užmokestis × atostogų darbo dienos.
Svarbūs mokėjimo terminai
Atostogų užmokestis turi būti išmokėtas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią, nebent darbuotojas susitaria kitaip. Vėlavimai gali suteikti darbuotojui papildomų teisių pagal darbo reglamentus.
Apibendrinant galima teigti, kad klausimas, kaip skaičiuojami atostoginiai po biuletenio, priklauso ne nuo ligos fakto, o nuo faktiškai dirbtų dienų ir teisingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio.
Kokia jūsų nuomonė? Ar patyrėte atostogų išmokų pasikeitimus po nedarbingumo atostogų? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
