Kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis Lietuvoje ir nuo ko priklauso galutinė suma? Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis (NT) apskaičiuojamas pagal jūsų turto apmokestinamąją vertę, taikomą tarifą ir (kai kuriais atvejais) išimtis ar ribas. Dažnai turto savininkus glumina tai, kad „apmokestinamoji vertė“ nėra rinkos kaina ir kad taisyklės skiriasi priklausomai nuo to, ar esate fizinis asmuo, ar įmonė, ir ar turtas laikomas pagrindine gyvenamąja vieta.
Žemiau pateikiamas praktinis, nuoseklus mokesčio apskaičiavimo paaiškinimas, įskaitant svarbiausias ribas ir kas keičiasi nuo 2026 m. Tikslas paprastas: jei žinote savo apmokestinamąją vertę ir teisingą savo turto kategoriją, galite įvertinti mokestį prieš gaunant deklaraciją.
Kitaip tariant, suprasdami, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis, galite savarankiškai pasitikrinti preliminarią sumą dar prieš oficialų pranešimą.
Toliau – praktinis paaiškinimas, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis žingsnis po žingsnio.
1 veiksmas: nustatykite apmokestinamąją vertę, o ne rinkos kainą
Nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas pagal masinio vertinimo metu nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įrašytą turto apmokestinamąją vertę. Ši vertė gali keistis atnaujinant vertinimo ciklus arba peržiūrint kadastrinius duomenis.
Asmenims pareiga pateikti asmeninę nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (KIT715) už 2025 metus atsiranda, kai bendra tam tikrų rūšių nekilnojamojo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 EUR. Šią ribą konkrečiai pabrėžia mokesčių administratorius ir tai yra viena iš dažniausiai žmonių naudojamų „nykščio taisyklių“, kartais neteisingai pritaikant ją situacijose, kai taikomos skirtingos taisyklės.
2 veiksmas: nuspręskite, kuris taisyklių rinkinys jums tinka
Norint tiksliai įvertinti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis, būtina atsakyti į du esminius klausimus.
Praktiškai skaičiavimas priklauso nuo dviejų svarbių klausimų:
- Ar esate fizinis asmuo (gyventojas), ar juridinis asmuo (įmonė)?
- Ar turtas laikomas pagrindine gyvenamąja vieta, ar ne (ypač svarbu nuo 2026 m.)?
Įmonėms nekilnojamojo turto mokestis paprastai apskaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės, naudojant savivaldybės tarifą, neviršijantį įstatymų nustatyto intervalo. Fiziniams asmenims sistema apima ribas ir (nuo 2026 m.) griežtesnį diferenciaciją tarp deklaruoto pagrindinio būsto ir kito gyvenamojo nekilnojamojo turto.
Kaip veikia asmeninis nekilnojamojo turto mokestis 2025 m.
Mokesčių administratorius paaiškina, kad 2025 m. asmenys teikia KIT715 deklaraciją ir moka mokestį, kai bendra tinkamo nekilnojamojo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 EUR. Tada skaičiavimas atliekamas pagal apmokestinamąją vertę (ir visas taikomas dalis) pagal tais metais galiojančias taisykles. Praktinė išvada yra ta, kad daugelis namų ūkių tampa mokesčių mokėtojais tik tada, kai jų bendra apmokestinamoji vertė viršija šią ribą.
Jei nesate tikri, ar privalote teikti KIT715 formą, mokesčių administratorius pateikia specialų paaiškinimą, kada atsiranda prievolė ir kokio tipo turtas įtraukiamas į bendrą sumą.
Kas keičiasi nuo 2026 m.: pagrindinis būstas ir kitas būstas
Nuo 2026 m. mokesčių administratoriaus gairės dėl pakeitimų yra labai aiškios: gyvenamasis turtas, kuriame deklaravote savo gyvenamąją vietą, traktuojamas kitaip nei gyvenamasis turtas, kuriame jos nedeklaravote.
Šioje vietoje aiškiausiai matyti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis nepagrindiniam būstui taikant progresinius tarifus.
Jei būstas nelaikomas jūsų pagrindiniu būstu (jame nėra deklaruotos gyvenamosios vietos), apmokestinamoji vertė apmokestinama progresyviai pagal mokesčių skliaustus. Šios kategorijos paskelbtos ribos yra tokios:
- 0 % daliai iki 50 000 EUR
- 0,2 % daliai nuo 50 000 EUR iki 200 000 EUR
- 0,4 % daliai nuo 200 000 EUR iki 400 000 EUR
- 0,6 % daliai nuo 400 000 EUR iki 600 000 EUR
- 0,8 % daliai nuo 600 000 EUR iki 1 000 000 EUR
- 1 % daliai, viršijančiai 1 000 000 EUR
Pagrindiniam būstui mechanizmas yra kitoks: savivaldybė nustato neapmokestinamąją pagrindinio būsto apmokestinamosios vertės ribą, tačiau ši riba negali būti mažesnė nei EUR 450 000. Vertė, viršijanti šią savivaldybės ribą, tampa apmokestinama.
Pavyzdys: du namai, vienas deklaruotas kaip pagrindinė gyvenamoji vieta
Geriausiai suprasti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis, padeda konkretus praktinis pavyzdys. Mokesčių administratorius pateikia paprastą pavyzdį, iliustruojantį logiką.
Tarkime, kad asmuo valdo du gyvenamuosius namus: X, kurio apmokestinamoji vertė yra 250 000 EUR, ir Y, kurio apmokestinamoji vertė yra 100 000 EUR, o asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra nekilnojamasis turtas X. Jei toje savivaldybėje taikoma pagrindinio būsto neapmokestinamoji riba yra bent 450 000 EUR, tai nekilnojamasis turtas X neapmokestinamas, nes 250 000 EUR neviršija minimalios ribos. Y turtas apmokestinamas pagal nepagrindinio būsto mokesčių skliaustų sistemą.
Y turtui (100 000 EUR apmokestinamoji vertė):
- 50 000 EUR taikant 0 % = 0 EUR
- 50 000 EUR (nuo 50 000 iki 100 000) taikant 0,2 % = 100 EUR
Bendra metinė Y mokesčio suma būtų 100 EUR.
Svarbi informacija: papildomas 0,2 % tarifas ir išimtys
Norint pilnai suprasti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis, svarbu žinoti, kad papildomas 0,2 % tarifas netaikomas pagrindiniam būstui. Tai svarbi detalė, nes žmonės kartais mano, kad „papildomi“ tarifai automatiškai taikomi visiems būstams.
Kaip juridiniai asmenys paprastai apskaičiuoja nekilnojamojo turto mokestį
Norint suprasti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis juridiniams asmenims, svarbu žinoti, kad tarifų diapazonas nustatytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme: mokesčio tarifas yra nuo 0,5 % iki 3 % apmokestinamosios vertės, išskyrus konkrečius atvejus. Praktiškai savivaldybės nustato konkretų tarifą, neviršydamos teisinio diapazono, skirtingiems turto tipams ir naudojimo atvejams.
Štai kodėl verslo valdomam turtui gali būti taikomi labai skirtingi nekilnojamojo turto mokesčio rezultatai, priklausomai nuo vietos ir klasifikacijos, net kai apmokestinamosios vertės yra panašios.
Proporcingas apskaičiavimas: kai perkate ar parduodate per metus
Kitas dažnai praleidžiamas dalykas yra laikas. Būtent tokiose situacijose aiškiai matyti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis proporcingai nuosavybės laikotarpiui. Kai savininkas pasikeičia per metus, metinis mokesčio įsipareigojimas gali būti apskaičiuojamas proporcingai nuosavybės laikotarpiui (o ne manant, kad automatiškai taikomi visi metai). Tai svarbu pirkimo ar pardavimo metais ir ypač aktualu sandoriams, kurie užbaigiami metų viduryje.
Deklaracijos ir mokėjimo terminai
Mokesčių administratorius paaiškina, kad nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT711 turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki vasario 15 d. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. Asmenys, kuriems taikomas asmeninis režimas, naudoja KIT715 formą, o mokesčių administratorius pateikia specialų KIT715 gairių puslapį, kuriame paaiškinama, kada ir kaip pateikti deklaraciją bei mokėti.
Trumpas kontrolinis sąrašas, skirtas apskaičiuoti numatomą mokestį
Jei norite aiškiai suprasti, kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis, naudokite šią paprastą seką:
- Oficialiuose registro duomenyse raskite kiekvieno turto apmokestinamąją vertę.
- Nustatykite, ar skaičiuojate kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinis asmuo.
- Pagal 2026 m. būsto taisykles nurodykite, kuris būstas yra jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta (deklaruota gyvenamoji vieta), o kuris – ne.
- Taikykite teisingą intervalo arba ribos logiką (pagrindinio būsto riba, palyginti su progresyviais intervalais nepagrindiniam būstui).
- Jei per metus pasikeitė nuosavybė, apsvarstykite proporcingą skaičiavimą nuosavybės laikotarpiu.
Ar žinote savo turto apmokestinamąją vertę ir ar jis bus laikomas pagrindine gyvenamąja vieta? pagal 2026 m. taisykles?
