Kaip skaičiuojamas nedarbingumas Lietuvoje – tai klausimas, kuris nėra sprendžiamas atsitiktinai ar mokant fiksuotą sumą. Laikinojo nedarbingumo išmokos apskaičiuojamos pagal aiškias teisines taisykles, remiantis draudimo stažu, vidutiniu draudžiamuoju uždarbiu ir konkrečiais procentiniais tarifais. Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip apskaičiuojamos ligos išmokos, kas turi teisę į jas ir kokios minimalios bei maksimalios ribos taikomos.
Pagrindinės sąlygos, nuo kurių priklauso, kaip skaičiuojamas nedarbingumas
Norint suprasti kaip skaičiuojamas nedarbingumas, svarbu suvokti pagrindinius tinkamumo kriterijus… Prieš pradedant nagrinėti formules ir procentus, svarbu suprasti, kad ne visi, gavę medicininę pažymą, automatiškai gauna ligos išmoką iš „Sodros“. Asmuo turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu ir sukaupęs pakankamą draudimo stažą.
Pagal bendrąsias taisykles asmuo turi turėti:
- bent 3 mėnesius ligos draudimo per pastaruosius 12 mėnesių arba
- bent 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius iki nedarbingumo pradžios.
Jei šie reikalavimai nebus įvykdyti ir netaikomos jokios išimtys, „Sodra“ nemokės išmokos, net jei gydytojas išdavė ligos pažymėjimą.
Kas yra kompensuojamasis uždarbis ir kokios pajamos įskaičiuojamos?
Ligos išmokos dydis nustatomas ne tik pagal paskutinį atlyginimą. Šis žingsnis yra būtinas norint suprasti, kaip skaičiuojamas nedarbingumas. Ji apskaičiuojama nuo vadinamojo kompensuojamojo uždarbio. Tai yra vidutinės draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos ligos draudimui.
Kompensuojamos pajamos nustatomos šiais veiksmais:
- Atminkite tris iš eilės einančius kalendorinius mėnesius iki mėnesio, kurį prasidėjo ligos pažymėjimas.
- Sudėkite visas tų trijų mėnesių draudžiamąsias pajamas (atlyginimą, premijas, viršvalandžius ir kt.).
- Padalinkite iš mėnesių skaičiaus, kad gautumėte vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas.
Būtent pagal šią sumą vėliau sprendžiama, kaip skaičiuojamas nedarbingumas. Pavyzdžiui, jei ligos atostogos prasideda lapkritį, ataskaitiniai mėnesiai yra birželis, liepa ir rugpjūtis. Išeitinės išmokos, dienpinigiai ir vienkartinės socialinės išmokos paprastai neįtraukiamos.
Kas moka už kurias ligos dienas?
Lietuvoje ligos išmokų mokėjime dalyvauja ir darbdavys, ir „Sodra“. Tai yra svarbi dalis nustatant, kaip skaičiuojamas nedarbingumas pagal galiojančią tvarką. Mokėtojas priklauso nuo ligos trukmės.
- Pirmąsias dvi kalendorines dienas, kurios sutampa su darbo dienomis, apmoka darbdavys.
- Nuo trečios dienos – apmoka „Sodra“, jei įvykdytos visos sąlygos.
Darbdavio išmoka apskaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, o „Sodra“ – pagal kompensuojamąjį uždarbį.
Procentiniai tarifai, naudojami ligos išmokoms apskaičiuoti
Kai žinomi kompensuojamieji uždarbiai, taikomi procentiniai tarifai. Jie lemia, kaip skaičiuojamas nedarbingumas įvairiais atvejais. Ekspertų teigimu, apskaičiuojant ligos išmokas iš socialinio draudimo fondų, naudojami šie pagrindiniai tarifai:
- Standartinė ligos išmoka: 62,06 % kompensuojamų pajamų.
- Su donoru susijęs nedarbingumas (organų, audinių ar ląstelių donorystė): 77,58 % kompensuojamų pajamų.
- Šeimos nario priežiūra (slaugos režimas): 65,94 % kompensuojamų pajamų.
Pirmąsias dvi dienas darbdavys pasirenka procentinę dalį nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau negali būti mažesnis nei įstatymų nustatytas 62,06 % minimumas.
Minimalios ir maksimalios ligos išmokų ribos
Sistema apima tiek minimalias, tiek maksimalias ribas, kad išmokos būtų sąžiningos ir nuspėjamos.
- Mėnesinė ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 % šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), skaičiuojamo už ketvirtį prieš ligos mėnesį.
- Kompensuojamas uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Skaičiuojant išmoką, pajamos, viršijančios šią ribą, neatsižvelgiamos.
2025 m. I ketv. tai reiškia maždaug 259 EUR minimalią ir maždaug 2761,79 EUR maksimalią mėnesinę ligos išmoką. Tikslūs skaičiai keičiasi atnaujinant vidutinį darbo užmokestį.
Žingsnis po žingsnio skaičiavimo pavyzdys
Kad geriau suprastume, kaip apskaičiuojamos ligos išmokos, panagrinėkime supaprastintą pavyzdį, pagrįstą standartine liga (nesusijusia su donoru ir ne šeimos nario priežiūra).
- Tarkime, kad darbuotojo draudžiamosios pajamos per tris ataskaitinius mėnesius yra 1500 €, 1550 € ir 1450 € iki mokesčių.
- Iš viso per tris mėnesius: 4500 €.
- Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos (kompensuojamų pajamų bazė): 4500 € / 3 = 1500 €.
Jei darbuotojas serga visą mėnesį ir atitinka visus reikalavimus:
- Standartinis „Sodros“ tarifas yra 62,06 %.
- Teorinė mėnesinė ligos išmoka iš „Sodros“ būtų 0,6206 × 1500 € ≈ 930,90 €, atsižvelgiant į minimalią ir maksimalią ribas.
Praktiškai „Sodra“ apskaičiuoja dienos sumą iš mėnesinių kompensuojamųjų pajamų ir padaugina iš dienų, už kurias mokama išmoka, skaičiaus. Darbdavio apmokamos dienos skaičiuojamos atskirai pagal pasirinktą procentą (nuo 62,06 % iki 100 %).
Kas nutinka, jei pajamos yra labai mažos arba labai didelės?
Mažas pajamas gaunantiems darbuotojams minimalios išmokos taisyklė užtikrina, kad mėnesinė ligos išmoka negali būti mažesnė už įstatymuose nustatytą minimumą, susietą su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Dideles pajamas gaunantiems asmenims maksimali kompensuojamųjų pajamų riba reiškia, kad jie gali gauti mažiau nei 62,06 % savo faktinio ankstesnio atlyginimo, nes pajamos, viršijančios du kartus didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokestis, neskaičiuojamos.
Kas apskaičiuoja išmoką ir kokių dokumentų reikia?
Skaičiavimo procese dalyvauja ir darbdavys, ir „Sodra“. Kai asmuo tampa laikinai nedarbingas, gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Toliau atliekami šie veiksmai:
- Darbdavys gauna informaciją apie nedarbingumo pažymėjimą per elektronines sistemas.
- Darbdavys apmoka pirmąsias vieną ar dvi nedarbingumo dienas, kurios patenka į darbo dienas, taikydamas vidaus politikos procentą (bet ne mažiau kaip 62,06 %).
- Darbdavys pateikia pajamų duomenis „Sodrai“, kuri tada apskaičiuoja kompensuojamąjį uždarbį ir tikslią ligos išmoką.
- „Sodra“ moka išmoką nuo trečios dienos, kol galioja laikinas nedarbingumas ir neviršijami įstatymų numatyti limitai.
Sprendimai dėl išmokų gavimo paprastai priimami per kelias darbo dienas nuo visos informacijos gavimo, o išmokos atliekamos laikantis standartinių „Sodros“ nustatytų terminų.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.