Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo yra viena svarbiausių finansinių apsaugos priemonių darbuotojams, netenkantiems darbo Lietuvoje. Tačiau daugelis darbuotojų nėra tikri, kada išeitinė išmoka taikoma, o kada ne. Šiame straipsnyje paaiškinama, kas turi teisę į išeitinę išmoką, kiek ji gali būti mokama ir kurios Darbo kodekso taisyklės taikomos realiose situacijose.
Kas yra išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo pagal Lietuvos įstatymus?
Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo – tai įstatymuose numatyta finansinė kompensacija, mokama darbuotojui tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais.
Išeitinė išmoka yra finansinė kompensacija, kurią darbdavys moka, kai darbo sutartis nutraukiama konkrečiomis įstatymų apibrėžtomis sąlygomis. Jos pagrindinis tikslas – kompensuoti prarastas pajamas ir užtikrinti finansinį stabilumą pereinant į naują darbą.
Svarbu tai, kad išeitinė išmoka mokama ne visais atleidimo iš darbo atvejais. Tai taikoma tik Darbo kodekso aiškiai apibrėžtose situacijose.
Išeitinės išmokos teisinis pagrindas Lietuvoje
Išeitinės išmokos taisyklės nustatytos Lietuvos darbo kodekso II dalyje. Šios nuostatos apibrėžia, kada išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo yra privaloma, o kada ji nemokama.
- Darbuotojo atleidimas dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnis)
- Darbdavio atleidimas be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis)
- Darbdavio bankrotas (Darbo kodekso 60 straipsnis)
- Darbdavio likvidavimas (Darbo kodekso 62 straipsnis)
Kada išeitinė išmoka yra privaloma
Vertinant, kada išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo yra privaloma, svarbu atsižvelgti į darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Išeitinė išmoka turi būti mokama keliose aiškiai apibrėžtose situacijose. Dažniausiai pasitaikantys atvejai susiję su darbdavio inicijuotu atleidimu be darbuotojo kaltės.
Darbdavio inicijuotas atleidimas be darbuotojo kaltės
Kai darbdavys nutraukia darbo sutartį be darbuotojo kaltės dėl ekonominių, struktūrinių ar organizacinių priežasčių, išeitinė išmoka yra privaloma (Darbo kodeksas, 57 straipsnis).
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo pas darbdavį.
- Iki 1 metų – 0,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
- 1–3 metai – 1 vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
- 3–5 metai – 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
- 5–10 metų – 3 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
- 10–20 metų – 4 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
- Daugiau nei 20 metų – 6 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytus darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės.
Darbuotojo atleidimas dėl svarbių priežasčių
Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei darbdavys šiurkščiai pažeidžia darbo teisės įsipareigojimus (Darbo kodeksas, 56 straipsnis).
Tokios situacijos apima daugiau nei du mėnesius nesumokėtą darbo užmokestį, sunkų darbo teisės pažeidimą arba dokumentais pagrįstą sveikatos būklę, dėl kurios negalima tęsti darbo.
Šiais atvejais darbuotojas turi teisę į dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Darbdavio bankrotas arba likvidavimas
Jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbdavio bankroto arba likvidavimo, išeitinė išmoka vis tiek priklauso (Darbo kodeksas, 60 ir 62 straipsniai).
Praktiškai išeitinės išmokos dažnai yra padengiamos Garantinio fondo, jei darbdavys negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų.
Kada išeitinė išmoka netaikoma
Ne mažiau svarbu žinoti, kada išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo netaikoma, net jei darbuotojas tikisi ją gauti. Yra keletas situacijų, kai Pagal Lietuvos įstatymus išeitinė išmoka nemokama.
- Darbuotojo atsistatydinimas be svarbių priežasčių (Darbo kodeksas, 55 straipsnis)
- Atleidimas abipusiu susitarimu, jei nesusitarta kitaip (Darbo kodeksas, 54 straipsnis)
- Darbdavio atleidimas dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodeksas, 58 straipsnis)
- Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas be papildomo pagrindo
Svarbūs praktiniai niuansai, kuriuos turėtų žinoti darbuotojai
Išeitinės išmokos nereikėtų painioti su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Net jei išeitinė išmoka nepriklauso, kompensacija už nepanaudotas atostogas visada turi būti išmokėta.
Darbdaviai ir kolektyvinės sutartys gali numatyti palankesnes išeitines sąlygas nei reikalauja įstatymai.
Atleidžiant iš darbo abipusiu susitarimu, išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, jei tai aiškiai nurodyta sutartyje.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo patirtimi ar klausimais apie išeitines išmokas Lietuvoje komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
