Misija-darbas.lt
No Result
View All Result
  • Prisijungti
  • Naujausi
  • Darbas
  • Finansai
  • NT
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas
  • Naujausi
  • Darbas
  • Finansai
  • NT
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas
No Result
View All Result
Misija-darbas.lt
No Result
View All Result
Pagrindinis Finansai

Internete saugūs jaučiasi daugelis, bet sukčiai taikosi būtent į juos

Agnė Parengė Agnė
10 vasario, 2026
Skaitymo laikas: 4 min.
0
Hakeris apleistame sandėlyje kalbasi telefonu su partneriu

Freepik nuotr.

Kiekvieną dieną Lietuvos žmonės naudojasi internetu sąskaitoms apmokėti, apsipirkti, bendrauti ir tvarkyti asmeninius finansus. Nors skaitmeninės paslaugos tapo patogesnės, jos taip pat sukūrė naujų galimybių sukčiavimui. Saugesnio interneto diena primena, kad saugumas internete yra ne tik techninė problema, bet ir kasdienio elgesio bei sąmoningumo klausimas.

Susijęs turinys

Kaip deklaruoti pajamas Lietuvoje: aiškus gidas be klaidų

84 proc. lietuvių pasiduoda nuolaidoms – kas vyksta mūsų smegenyse?

Beveik kas penkta būsto paskola – jau refinansuota arba persitarta

Remiantis Luminor sukčiavimo prevencijos eksperto įžvalgomis, internetinės sukčiavimo schemos sėkmingos ne todėl, kad nusikaltėliai naudoja pažangias technologijas, o todėl, kad išnaudoja tokias žmonių emocijas kaip baimė, skubumas, smalsumas ir pasitikėjimas.

Sukčiai remiasi emocijomis, o ne sudėtingais įrankiais

Vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų – netikros žinutės ir svetainės, skirtos pavogti prisijungimo duomenis ar mokėjimo duomenis. Šios žinutės dažnai atrodo įtikinamos, imituojančios bankus, pristatymo paslaugas, internetines parduotuves ar viešąsias įstaigas.

Pagrindinis elementas yra skubumas. Aukos verčiamos nedelsiant veikti: patvirtinti tapatybę, atnaujinti informaciją arba atlikti mokėjimą. Šis emocinis spaudimas mažina kritinį mąstymą ir padidina klaidų tikimybę.

Netikros svetainės išlieka pagrindine rizika apsiperkant internetu

Išpardavimų ir nuolaidų laikotarpiai yra ypač patrauklūs sukčiams. Netikros internetinės parduotuvės dažnai kopijuoja gerai žinomų prekių ženklų vizualinį identitetą ir reklamuoja nerealistiškas nuolaidas arba „riboto laiko“ pasiūlymus.

Kai vartotojai įveda kortelės duomenis arba atlieka išankstinius mokėjimus, pinigai dingsta, o asmens duomenys vėliau gali būti panaudoti kitiems sukčiavimo bandymams. Žala gali būti daug didesnė nei viena operacija.

Socialiniai tinklai atskleidžia asmens duomenis ir pasitikėjimą

Socialinės žiniasklaidos platformos yra dar vienas įprastas sukčiavimo kanalas. Kai sukčiai gauna prieigą prie paskyros, jie gali gauti kontaktus, adresus ir asmenines žinutes, kurias vėliau gali panaudoti manipuliuodami kitais.

Įprastos schemos apima netikrus konkursus, darbo pasiūlymus, kuriems reikia tarpininkavimo, ir prašymus persiųsti gautas lėšas. Kai kuriais atvejais net ir nulaužtų draugų žinutėse gali būti kenkėjiškų nuorodų.

Romantiškos sukčiavimo aferos išnaudoja pažeidžiamumą, o ne nežinojimą

Romantiškas sukčiavimas yra viena iš labiausiai emociškai žalojančių internetinių nusikaltimų formų. Sukčiai užmezga ryšį su pažeidžiamu ar vienišu asmeniu, palaipsniui kurdami pasitikėjimą per pokalbius apie šeimą, ateities planus ir bendras svajones.

Laikui bėgant, nedideli prašymai virsta finansiniais reikalavimais. Sukčių istorijos neatitikimai dažnai maskuojami emociniu manipuliavimu, todėl aukoms sunku atpažinti pavojų.

Saugus elgesys prasideda nuo kasdienių įpročių

Ekspertai pabrėžia, kad norint išvengti sukčiavimo, nereikia techninių žinių. Tai prasideda nuo paprastų įpročių: netikėtų žinučių kvestionavimo, įtartinų nuorodų vengimo ir informacijos tikrinimo oficialiais kanalais.

Bankai ir valstybinės įstaigos neprašo slaptažodžių, prisijungimo kodų ar kortelės duomenų el. paštu ar SMS žinutėmis. Jei žinutė kelia abejonių, jos sulėtinimas ir teisėtumo patikrinimas gali padėti išvengti rimtų nuostolių.

Griežtas autentifikavimas sumažina, bet nepašalina rizikos

Naudojant stiprius slaptažodžius su įvairiais simboliais ir įjungiant dviejų veiksnių autentifikavimą, paskyros pažeidimo tikimybė gerokai sumažėja. Reguliarūs programinės įrangos ir sistemos atnaujinimai taip pat panaikina saugumo spragas, kuriomis naudojasi kenkėjiška programinė įranga.

Tačiau jokios techninės priemonės negali visiškai apsaugoti vartotojų, kurie veikia emocinio spaudimo sąlygomis. Sąmoningumas išlieka veiksmingiausia gynyba.

Apribokite internete bendrinamą informaciją

Socialinės žiniasklaidos platformoms nereikia žinoti kiekvienos žmogaus gyvenimo detalės. Kuriant paskyras pakanka pateikti tik privalomą informaciją. Pertekliniai asmens duomenys vėliau gali būti panaudoti manipuliavimui ar šantažui.

Leidžiamos organizacijos, siūlančios bendradarbiavimą ar partnerystę, nesikreipia į vartotojus per trečiąsias šalis ar neaiškias paskyras. Į netikėtus pasiūlymus visada reikėtų žiūrėti atsargiai.

Kilus abejonių, prieš imdamiesi veiksmų, stabtelėkite

Sukčiai sąmoningai sukuria skubos jausmą, kad aukos nepasitartų su kitais ar neapmąstytų situacijos. Net trumpa pauzė gali padėti nustatyti neatitikimus ir atpažinti manipuliacijas.

Jei asmens duomenys jau buvo bendrinami arba įvyko įtartinas sandoris, būtina nedelsiant imtis veiksmų: susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius, užblokuoti korteles ir pranešti apie incidentą valdžios institucijoms.

Kurie internetiniai įpročiai, jūsų manymu, žmonėms yra sunkiausi pakeisti, kai kalbama apie apsisaugojimą nuo sukčiavimo?

7
PasidalinimaiTweetPin

Susijęs turinys

kaip-deklaruoti-pajamas
Finansai

Kaip deklaruoti pajamas Lietuvoje: aiškus gidas be klaidų

24 vasario, 2026
Moteris apsiperkanti maisto prekių parduotuvėje, prie šaldytuvo
Finansai

84 proc. lietuvių pasiduoda nuolaidoms – kas vyksta mūsų smegenyse?

12 vasario, 2026
Jauna pora persikelia į naujus namus busto raktai
Finansai

Beveik kas penkta būsto paskola – jau refinansuota arba persitarta

12 vasario, 2026
Aukštos įtampos elektros linijos mėlyname danguje
Finansai

Šaltas sausis – 81 proc. brangesnė elektra Lietuvoje

12 vasario, 2026
Kaukazietė moteris su sąskaitomis faktūromis kas yra gpm
Finansai

Kas yra GPM ir kodėl jis tiesiogiai mažina tavo atlyginimą

12 vasario, 2026
100 euru banknotas kupiura kokia suma reikia deklaruoti vmi
Finansai

Kokią sumą reikia deklaruoti VMI? Dažniausia klaida – galvoti, kad yra „riba“

12 vasario, 2026
Next Post
Vyro rankos vaizdas iš nugaros rodantis permatomą elektros lemputę

Elektros sąskaitos žiemą auga, nors žmonės jas seka – kur dingsta sutaupymai?

Programuotojas dirbantis su pasėliais įsilaužia į nešiojamojo kompiuterio duomenų bazę

Romantika su sąskaita: kaip vienatvė virsta finansiniu nuostoliu

Prenumeruoti
Prisijungti
Pranešti apie
guest
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Jauna pora persikelia į naujus namus busto raktai

Beveik kas penkta būsto paskola – jau refinansuota arba persitarta

12 vasario, 2026
Moteris dirba su finansais ant stalo Nešiojamasis kompiuteris išmanusis telefonas pinigai užrašų knygutė kada taikomas npd

Kada taikomas NPD ir kodėl jis dingsta didėjant algai

9 vasario, 2026
Asmuo laikantis 10 eurų banknotą kada sodra moka ismokas

Nežinai, kokia išmoka tau priklauso? Viena svetainė surenka viską į vieną vietą

11 vasario, 2026
  • Didelio kampo moteris dirba nuo kada galima deklaruoti pajamas

    Nuo kada galima deklaruoti pajamas Lietuvoje

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Vaikas neina į mokyklą dėl šalčių – ką privalo užtikrinti darbdavys

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kaip sustabdyti pensijos kaupimą Swedbank internetu

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Dirbančio pensininko atleidimas iš darbo: kokios teisės taikomos?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Ar bedarbio pašalpa įeina į darbo stažą Lietuvoje?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kada galima pakartotinai stoti į darbo biržą?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • 0,5 etato darbas: kiek valandų reikia dirbti ir kaip tai apskaičiuoti

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kaip sužinoti darbo stažą „Sodroje“ žingsnis po žingsnio

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Dienpinigiai Lietuvoje: kiek mokama komandiruotėse?

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
  • Kaip sustabdyti pensijos kaupimą SEB banke

    0 pasidalinimai
    Pasidalinimai 0 Tweet 0
Misija-darbas.lt

Naujausi įrašai

  • Kaip deklaruoti pajamas Lietuvoje: aiškus gidas be klaidų
  • Kaip mokėti PSD savarankiškai ir išvengti skolos
  • Kaip uždaryti individualią veiklą Lietuvoje: aiškūs žingsniai be klaidų

Kategorijos

  • Darbas
    • Atlyginimas ir darbo laikas
    • Darbas ir sveikata
    • Darbas užsienyje
    • Darbo paieška
    • Darbo statistika ir tendencijos
    • Darbo teisė
    • Karjera
    • Motinystė ir darbas
    • Pensijos ir socialinis draudimas
  • Finansai
  • Naujausi
  • Nekilnojamasis turtas
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.

Sveiki atvykę!

Prisijunkite prie savo paskyros

Pamiršote slaptažodį?

Atgauti slaptažodį

Norėdami iš naujo nustatyti slaptažodį, įveskite savo vartotojo vardą arba el. pašto adresą.

Prisijungti
No Result
View All Result
  • Naujausi
  • Darbas
  • Finansai
  • NT
  • Savarankiška veikla / Freelance
  • Technologijos
  • Teisė
  • Verslas

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.

wpDiscuz