Prieš dvi savaites prognozių rinkos rodė vos 12 % tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas 2026 m. kels palūkanas. Dabar, po JAV karinės kampanijos prieš Iraną, platforma „Polymarket” rodo jau 48 %. Energijos kainos Europoje tebebūna aukštos, o ekonomistai svarsto tris scenarijus – nuo trumpalaikio infliacijos šuolio iki palūkanų didinimo rudenį.
Naftos kaina per parą nukrito daugiau nei 30 dolerių – bet vartotojai to dar nepajuto
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad karinė operacija prieš Iraną artėja prie pabaigos. Naftos ateities sandoriai sureagavo iš karto – „West Texas Intermediate” kaina, sekmadienio naktį pasiekusi 119 dol. už barelį, pirmadienio pabaigoje nukrito žemiau 90 dol. Tai vienas didžiausių vienos sesijos svyravimų istorijoje.
Tačiau didmeninės naftos kainos ir degalų kainos degalinėse juda skirtingu tempu. Pagal platformos „Fuelo” duomenis, Frankfurte litras 95 benzino kainuoja apie 2,12 euro, Paryžiuje – 1,92 euro, Milane – 1,89 euro. Dyzelinas dar brangesnis: Frankfurte siekia 2,19 euro už litrą.
Paprasčiau tariant – nors biržose nafta atpigo, europiečiai prie kasų to dar nematė.
Kodėl Europa pažeidžiamiausia: energijos importo priklausomybė
„Goldman Sachs” vyriausiasis Europos ekonomistas Svenas Jari Stehnas pabrėžė, kad svarbiausias konflikto poveikio kanalas Europai yra energijos kainos. Dauguma Europos šalių yra grynosios naftos ir dujų importuotojos – tai reiškia, kad bet koks tiekimo sutrikimas tiesiogiai veikia infliaciją, augimą ir pinigų politiką.
Pagal „Goldman Sachs” skaičiavimus, 10 % naftos kainos padidėjimas euro zonos bendrąją infliaciją pakelia maždaug 0,3 procentinio punkto. Bet bankas perspėjo, kad netiesiniai efektai gali šoką sustiprinti – ypač jei kartu brangsta ir dujos, kurios juda pagal kitokią dinamiką nei nafta.
Trys scenarijai: nuo trumpo šuolio iki palūkanų kėlimo
„Bank of America” vyriausiasis Europos ekonomistas Rubenas Segura-Cayuela pateikė tris galimus scenarijus.
Bazinis scenarijus: trumpas šokas, valdoma situacija
Nafta stabilizuojasi ties 80 dol. už barelį, dujos („Dutch TTF”) – apie 50 EUR/MWh. Tokiu atveju infliacija kovą–balandį trumpam pasiektų 2,5 %, bet iki vasaros pabaigos grįžtų žemiau 2 %. BVP augtų apie 1,0 % – lėtai, bet ECB greičiausiai nesiimtų griežtinti politikos.
Vidutinis šokas: infliacija viršija 3 %
Jei nafta pasiektų 100 dol. už barelį, o dujos – 60 EUR/MWh, vidutinė metinė infliacija siektų 2,4 %, bet antrąjį ketvirtį viršytų 3 %. Ekonomikos augimas sulėtėtų iki 0,8 %, o ECB 2 % tikslas nusikeltų į 2027 m. pradžią.
Užsitęsęs šokas: net ir esant pigesnei naftai – rizika išlieka
Net jei nafta laikytųsi ties 80 dol., bet energijos šokas truktų keturis mėnesius, metinė infliacija siektų apie 2,2 %, o antrojo ketvirčio vidurkis – 2,5 %. Euro zonos BVP sulėtėtų iki 0,9 %, atsirastų laikino susitraukimo rizika.
Segura-Cayuela įvertino, kad jei energijos kainos nenormalizuosis iki birželio, ECB greičiausiai tektų kelti palūkanas 50–75 baziniais punktais, tikėtina – iki rugsėjo.
„Oxford Economics”: senasis požiūris „palaukime ir pamatysime” nebetinka
Michaelas Saundersas, vyresnis „Oxford Economics” patarėjas, atkreipė dėmesį į platesnę problemą. Anksčiau centriniai bankai galėdavo ignoruoti energijos kainų sukeltą infliaciją – tiesiog „peržiūrėti” ją ir nereaguoti. Dabar, pasak Saunderso, toks požiūris nebeveikia.
Nauja logika – reaguoti prevenciniai, kad energijos kainų šokas nepersiduotų platesnėms infliacijos lūkesčiams. Pagal „Oxford Economics” modelį, dabartinės energijos kainos euro zonos infliaciją ketvirtąjį 2026 m. ketvirtį gali pakelti 0,5–0,6 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Tai didesnis poveikis nei daugumai kitų išsivysčiusių ekonomikų – dėl Europos struktūrinės priklausomybės nuo energijos importo.
Rinkos jau perskaičiuoja ECB reakciją
Prognozių platforma „Polymarket” rodo 48 % tikimybę, kad ECB 2026 m. pakels palūkanas. Prieš konflikto pradžią ši tikimybė siekė vos 12 %. Toks beveik keturgubas šuolis atspindi, kaip radikaliai rinkos perskaičiavo ECB elgesio scenarijų.
Dar prieš dvi savaites konsensusas buvo aiškus – išsivysčiusio pasaulio centriniai bankai mažins palūkanas. Dabar investuotojai vis aktyviau draudžiasi nuo priešingo scenarijaus: ECB gali būti priversta ne mažinti, o didinti palūkanas, jei energijos kainos ir toliau stums infliaciją virš 3 %.
Kas bus toliau, priklausys ne tiek nuo naftos kainos biržose, kiek nuo to, ar tos kainos spės nusileisti iki degalinių ir namų šildymo sąskaitų. Kol to neįvyks – ECB laikrodis tiksi.
