Euro kursas nuo karo Irane pradžios vasario pabaigoje jau nukrito iki maždaug 1,16 dolerio – bet ekonomistai perspėja, kad tai gali būti tik pradžia. Jei konfliktas užsitęs ilgiau nei keturias savaites, kurias prognozavo JAV prezidentas, viena iš labiausiai tikėtinų pasekmių – tolimesnis euro nuosmukis, kuris tiesiogiai palies kiekvieno europietiškojo vartotojo kišenę.
Kodėl euras reaguoja į karą Artimuosiuose Rytuose
Karas Irane sukėlė energijos kainų šoką. Nafta, dyzelinas, benzinas ir dujos brango, o tai smogė energijai imlioms pramonės šakoms – chemijos, plieno, automobilių gamybai. Europa, skirtingai nei JAV, importuoja didžiąją dalį savo energijos išteklių, todėl kainų augimas jai skaudesnis.
Krizinėse situacijose investuotojai linkę parduoti rizikingesnį turtą ir bėgti į vadinamuosius „saugius uostus” – pirmiausia JAV dolerį. Kuo daugiau kapitalo plūsta į doleriu denominuotus aktyvus, tuo stipresnis tampa doleris ir silpnesnis – euras.
Euro kritimas iki 1,10 – bazinis scenarijus
ING banko vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeskis Euronews nurodė, kad jei Hormūzo sąsiaurio blokada tęsis kelias savaites, naftos kaina gali pakilti iki 100 dolerių už barelį ar daugiau. Tokiu atveju euras galėtų nukristi iki maždaug 1,10–1,12 dolerio. Tai reikštų 5–8 proc. vertės praradimą.
Praktiškai tai reiškia brangesnį kurą, importuojamą elektroniką, žaliavas. Atostogos JAV, įskaitant skrydžius ir viešbučius, kainuotų juntamai daugiau. Toks nuosmukis būtų žemiausias euro lygis nuo 2022–2023 m. energetinės krizės, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą.
Blogiausias scenarijus – euras žemiau pariteto su doleriu
Danielis Stelteris, vienas įtakingiausių Vokietijos ekonomistų, piešia dar niūresnį vaizdą. Jo vertinimu, blogiausiu atveju – ilgalaikė blokada, karo eskalacija, svarbios infrastruktūros sunaikinimas – euras galėtų nukristi iki 0,90–0,95 dolerio. Tai reikštų, kad už vieną eurą gautumėte mažiau nei vieną dolerį.
Stelteris pabrėžia, kad euras ir be karo yra struktūriškai silpnas dėl lėto augimo, didelių skolų ir politinės nesantaikos Europoje. Karas tik pagreitintų kapitalo bėgimą iš euro zonos.
Recesijos grėsmė Vokietijai ir visai euro zonai
Brangesnė energija veikia kaip papildomas mokestis – mažina vartojimą ir investicijas. Stelterio teigimu, tokios šalys kaip Vokietija, kurios pramonė jau silpna, gali giliai nugrimzti į recesiją. Visa euro zona patirtų bent techninę recesiją.
Energijai imlių sektorių – chemijos, plieno, automobilių ir mechanikos inžinerijos – pelno maržos smuktų. Europos biržų indeksai, tikėtina, kristų gerokai stipriau nei JAV rinkos. Investuotojai gali pradėti masiškai pardavinėti Vokietijos DAX akcijas.
Tai vadinamieji stagfliacijos spąstai: aukšta infliacija kartu su silpnu ekonomikos augimu. Brzeskis šį scenarijų vadina „milžinišku stabdžiu besiformuojančiam ekonomikos atsigavimui”, bet dar ne neišvengiamai recesija.
ECB dilema – mažinti ar kelti palūkanas
Europos Centrinis Bankas atsiduria keblioje padėtyje. Jo mandatas – palaikyti infliaciją ties maždaug 2 proc. vidutiniu laikotarpiu.
Trumpas karas leistų ECB mažinti palūkanas ir taip skatinti ekonomiką. Tačiau jei konfliktas užsitęs, infliacija kils dėl energijos kainų – Stelterio skaičiavimu, bent vienu procentiniu punktu. Tokiu atveju ECB negalėtų mažinti palūkanų, o galbūt turėtų jas net kelti. Ekonomika stotų, kapitalas bėgtų iš Europos.
Svarbi detalė: Stelteris perspėja, kad ECB gali būti priversta vėl aktyviau supirkinėti obligacijas, kad išvengtų naujos skolų krizės – ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur rizikos premijos jau auga.
Greita karo pabaiga – vienintelė gera naujiena
Jei konfliktas baigtųsi per 4–5 savaites ir svarbi energetinė infrastruktūra Saudo Arabijoje bei Katare liktų nesugadinta, euras galėtų atsigauti. Tačiau kol kas visiškai neaišku, kada ir kaip karas baigsis. Irano vadovybės pasipriešinimas vadinamajam režimo pakeitimui gali pratęsti konfliktą mėnesiais.
Kas bent kartą stebėjo 2022 m. energetinę krizę, tas prisimena – rinkos reaguoja ne į tai, kas jau įvyko, o į tai, ko bijo. O dabar bijoma daug.
