Lietuvos gyventojai sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja. Nors darbo rinka šiandien išlieka gana stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia rimtų klausimų dėl būsimo šalies ekonomikos augimo.
Ekspertai sutinka, kad iššūkis yra ne tik tai, kiek žmonių dirbs ateityje, bet ir tai, kiek vertės kiekvienas darbuotojas galės sukurti.
Demografiniai pokyčiai prasideda gerokai anksčiau nei darbo rinka
Socialinės politikos tyrėjų teigimu, demografiniai iššūkiai prasideda nuo šeimos sprendimų, o ne nuo užimtumo statistikos.
Mažesnį gimstamumą lemia ilgesnis išsilavinimo kelias, vėlesnis įsidarbinimas stabilioje darbo rinkoje ir sunkumai derinant darbą ir šeimos gyvenimą.
Lietuva sensta greičiau nei Europos vidurkis
Demografiniai duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai sensta beveik dvigubai greičiau nei ES vidurkis.
2024 m. skurdo rizika tarp 65 metų ir vyresnių žmonių pasiekė 36,9 proc., o tai rodo didėjantį socialinį ir ekonominį spaudimą.
Darbo rinka jau jaučia poveikį
50–64 metų amžiaus žmonės dabar sudaro maždaug trečdalį Lietuvos darbo jėgos.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, tikimasi, kad ši dalis ateinančiais metais dar labiau išaugs.
Įgūdžių neatitikimas tampa vis labiau matomas
Darbdaviai praneša apie vis sunkiau randami tiek aukštos kvalifikacijos specialistų, tiek kvalifikuotų darbuotojų.
Trūkumas ypač didelis tarp inžinierių, sveikatos priežiūros darbuotojų, mokytojų ir techninių profesijų atstovų.
Vyresnio amžiaus darbuotojams kyla didesnė prisitaikymo rizika
Tarp registruotų darbo ieškančiųjų daugiau nei trečdalis yra vyresni nei 50 metų.
Sparčiai keičiantis technologiniai pokyčiai dažnai lenkia vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimą atnaujinti savo įgūdžius, todėl padidėja ilgalaikės nedarbingumo rizika nedarbas.
Mažiau darbuotojų nebūtinai reiškia silpnesnį augimą
Ekonomistai pabrėžia, kad būsimas augimas mažiau priklausys nuo darbo jėgos dydžio ir daugiau nuo produktyvumo.
Tai reiškia, kad kuriama didesnė vertė vienam darbuotojui, pasitelkiant geresnius įgūdžius, technologijas ir organizaciją.
Produktyvumas tampa pagrindiniu augimo varikliu
Pasak ILTE, produktyvumo augimas atliks lemiamą vaidmenį palaikant ekonominį konkurencingumą.
Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, įmonės turės investuoti į automatizavimą, skaitmeninimą ir didesnės pridėtinės vertės veiklą.
Investiciniai sprendimai lems ilgalaikius rezultatus
Prieiga prie finansavimo nebėra pagrindinė kliūtis investicijoms.
Pagrindinis klausimas įmonėms yra tai, ar investicijos padeda joms išlikti konkurencingoms ir prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčiai.
Socialinė politika išlieka lygties dalimi
Ekonominis atsparumas taip pat priklausys nuo socialinės apsaugos sistemų ir subalansuotos regioninės plėtros.
Tačiau be produktyvumo augimo vien šios priemonės nepadės palaikyti ilgalaikės ekonomikos plėtros.
Augimas per vertę, o ne apimtį
Lietuva susiduria su neišvengiamu poslinkiu link augimo, pagrįsto inovacijomis, įgūdžiais ir efektyvumu, o ne darbo jėgos plėtra.
Tai, kaip greitai įvyks šis perėjimas, nulems šalies ekonominį stiprumą ateinančiais dešimtmečiais.
Ar Lietuva pasirengusi konkuruoti kurdama daugiau vertės su mažiau darbuotojų?
