Darbuotojas išvyko į komandiruotę ar atostogas – ir negali grįžti. Karas, uždaryta oro erdvė, ekstremalios situacijos. Darbdavys laukia, o darbo teisė reikalauja konkrečių veiksmų. Valstybinė darbo inspekcija primena: skubotai pažymėti tokią situaciją pravaikšta – rimta klaida, galinti baigtis ginču darbo ginčų komisijoje.
Prieš komandiruotę: darbdavio pareigos pagal DSS įstatymą
Saugių darbo sąlygų užtikrinimas nepasibaigia prie įmonės durų. VDI pabrėžia, kad prieš siunčiant darbuotoją į užsienio valstybę darbdavys privalo įvertinti galimas rizikas – politinį stabilumą, karinius konfliktus, sveikatos grėsmes ar kitas aplinkybes, galinčias kelti pavojų darbuotojo gyvybei ar sveikatai.
Informaciją apie saugumo situaciją konkrečiose šalyse galima patikrinti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje keliauk.urm.lt. Jei ten nurodoma, kad kelionė nerekomenduojama – tai nėra rekomendacija. Tai – signalas, į kurį darbdavys privalo atsižvelgti. Komandiruotė į tokį regioną be rizikos vertinimo gali būti laikoma darbo saugos reikalavimų pažeidimu.
Darbuotojas įstrigo – ar komandiruotė laikoma pasibaigusia?
Ne. Pagal VDI išaiškinimą, komandiruotės laikotarpis apima visą laiką iki tol, kol darbuotojas faktiškai grįžta. Jei grįžti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių – susiklosčiusios nepaprastos padėties valstybėje – komandiruotė teisiškai nėra laikoma pasibaigusia.
Tai turi praktinių pasekmių. Komandiruotės metu darbuotojui toliau mokami dienpinigiai ir kompensuojamos papildomos išlaidos: transportas, nakvynė, kitos patirtos sąnaudos. Darbdavys taip pat privalo imtis priemonių darbuotoją saugiai grąžinti.
Ar galima skelbti prastovą?
Jei darbuotojas negali atlikti darbo funkcijos komandiruotės vietoje – darbdavys gali svarstyti prastovos paskelbimo galimybę. Tai vienas iš teisėtų sprendimų, leidžiančių reglamentuoti situaciją, kol darbuotojas negali dirbti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Darbuotojas negrįžo po atostogų – kaip elgtis teisingai
Darbuotojo pareiga tokiu atveju – nedelsti. Kuo greičiau susisiekti su darbdaviu, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką. Tai leidžia darbdaviui organizuoti darbą ir priimti sprendimus neeskaluojant konflikto.
Tolimesni žingsniai – šalių susitarimo reikalas. Darbuotojas gali dirbti nuotoliu, pratęsti kasmetines arba imti nemokamas atostogas. Tačiau VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia: šios priemonės taikomos tik abiejų šalių susitarimu ir tik tada, kai aplinkybės tikrai objektyvios.
Pravaikšta ar pateisinamas neatvykimas – kuo skiriasi
Pravaikšta pagal DK 58 str. – tai neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Tai šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, galintis baigtis atleidimo procedūra.
Tačiau „neatvykimas” ir „pravaikšta” – ne sinonimai. „Kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai”, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė. Jei darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti, VDI vertinimu toks neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas. Jokios neigiamos pasekmės taikyti negalima.
Prieš bet kokį sprendimą darbdavys privalo: pareikalauti rašytinio darbuotojo paaiškinimo, įvertinti kaltę, pažeidimo pobūdį, priežastinį ryšį ir proporcingumą. Praleisti šį žingsnį – vadinasi, rizikuoti ginču, kurį darbo inspekcija ar teismas greičiausiai spręs darbuotojo naudai.
Bendradarbiavimas – ne pasirinkimas, o principas
VDI pozicija aiški: tokios situacijos nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Tai reiškia, kad kaltės ieškojimas yra ne tik neteisingas, bet ir kontraproduktyvus. Šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu ir ieškoti abiem priimtinų sprendimų – kol klausimas neperaugo į formalų ginčą, kurį spręsti bus kur kas sudėtingiau.
Kilus abejonių dėl konkrečios situacijos kvalifikavimo – VDI konsultacijų linija nemokama ir konfidenciali.
