2025 m. Lietuvos darbo ginčų komisijos gavo 8 984 prašymus išnagrinėti darbo ginčą. Priteista 14,65 mln. eurų – didžioji dalis, net 14,46 mln., atiteko darbuotojams. Šie skaičiai atskleidžia ne tik mastą, bet ir tai, kokios klaidos darbovietėse kartojasi metai iš metų.
Atlyginimas – ginčų priežastis nr. 1
Beveik trys ketvirtadaliai visų reikalavimų – apie 72 proc. – buvo susiję su darbo užmokesčiu ir su juo susijusiomis sumomis. Tai reiškia: neišmokėtas atlyginimas, neteisėtai sulaikytos premijos, nepriskaičiuotos viršvalandžių apmokos.
Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Trečioje – dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toliau – ginčai dėl darbo sutarties sąlygų ir turtinės žalos (materialinės atsakomybės).
Palyginti su 2024 m., gerokai išaugo reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko, psichologinio smurto bei darbo sutarties sąlygų skaičius. Pastebimas ir retesnių kategorijų augimas – nušalinimo nuo darbo teisėtumo ir konfidencialumo susitarimų ginčai.
Transportas, statyba, gamyba – rizikos sektoriai
Apie 97 proc. visų prašymų pateikė darbuotojai, ne darbdaviai. Sektoriniu pjūviu vaizdas toks:
- Transportas ir saugojimas: apie 22 proc. visų ginčų – pirmoji vieta.
- Statyba: apie 12 proc. – antroji vieta.
- Apdirbamoji gamyba: apie 9 proc. – trečioji vieta.
VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė taip pat atkreipia dėmesį į kitą tendenciją: užsienio šalių piliečių ginčai sudarė apie 23 proc. visų išnagrinėtų atvejų. Daugiausia – su trečiųjų šalių piliečiais iš Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos ir kitų šalių.
Kaip baigėsi ginčai: skaičiai, kurių daugelis nesitikėjo
Iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 29,9 proc. buvo išspręsti ieškovo – dažniausiai darbuotojo – naudai: tenkinant arba tenkinant iš dalies. Apie 19 proc. reikalavimų atmesti.
Tačiau pats įdomiausias rodiklis – taikus sprendimas. Apie 26 proc. ginčų baigėsi taikos sutartimi, o apie 13 proc. – ieškovai patys atsisakė reikalavimų iki posėdžio arba jo metu. Vadinasi, apie 39 proc. atvejų konfliktas buvo išspręstas be komisijos sprendimo iš viršaus.
I. Janukevičienė tai vertina teigiamai: taikiai užbaigtas ginčas – ir greičiau, ir pigiau abiem pusėms.
14,65 mln. eurų – ir tai tik komisijų lygmuo
Bendra 2025 m. priteista suma siekia 14,65 mln. eurų. Iš jų 14,46 mln. eurų – darbuotojų naudai, 0,19 mln. eurų – darbdavių naudai.
Verta priminti: darbo ginčų komisija – tai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Jos sprendimai privalomi, tačiau nepatenkinta šalis turi teisę kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad galutinės bylos skaičiai – ir priteistos sumos – gali būti dar didesnės.
Pagal DK 228 str., darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl pažeistų darbo teisių per 3 metus nuo pažeidimo dienos – arba per 1 mėnesį, jei ginčijamas atleidimas. Šių terminų nesilaikymas reiškia, kad reikalavimas gali būti atmestas dar neprasidėjus nagrinėjimui.
Ką šie duomenys reiškia darbuotojui ir darbdaviui
Trijų dalykų derinys – didelis ginčų skaičius, dominuojantys atlyginimų reikalavimai ir augantys psichologinio smurto bei darbo laiko ginčai – rodo, kad darbo santykių kultūra Lietuvoje vis dar turi ženklių spragų.
Darbdaviui verta žinoti: neišmokėtas ar neteisingai apskaičiuotas atlyginimas yra ne tik etikos, bet ir finansinio rizikos klausimas. Darbuotojui – kad ginčų komisija yra nemokama, prieinama ir per 2025 m. išsprendė tūkstančius bylų.
Kilus abejonių dėl darbo teisių pažeidimo, VDI konsultacijų linija nemokama ir konfidenciali.
