Lietuvoje darbo prastovos įvyksta, kai darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su darbuotojo kalte. Labai svarbu suprasti darbuotojų teises tokiais laikotarpiais, ypač kalbant apie darbo užmokestį, įsipareigojimus ir darbo saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime tema: „Darbas prastovos metu“.
Darbas prastovos metu – kas tai yra?
Darbo prastovos apibrėžiamos kaip laikinas darbo pareigų sustabdymas, kai darbdavys negali suteikti darbo sutartyje numatyto darbo. Tokia situacija gali susidaryti dėl verslo sunkumų, paskelbtos nepaprastosios padėties ar vyriausybės nustatytų apribojimų.
Darbdavio įsipareigojimai
Prieš paskelbdamas darbo prastovą, darbdavys privalo pasiūlyti alternatyvų darbą, jei toks yra. Jei negalima paskirti tinkamų užduočių, darbdavys turi teisę paskelbti darbo sustabdymą, tačiau tai privalo padaryti oficialiai ir raštu.
- Darbdavys privalo nurodyti sustabdymo priežastį ir trukmę.
- Informacija apie sustabdymą turi būti pateikta Valstybinei darbo inspekcijai.
- Taip pat gali būti įvesta dalinė sustabdymo sistema, sumažinant dienos arba savaitės darbo valandas.
Darbuotojų teisės sustabdymo metu
Ekspertų teigimu, darbuotojas neprivalo atlikti įprastų darbo funkcijų sustabdymo metu. Tačiau kompensavimo taisyklės priklauso nuo laikotarpio trukmės:
- Iki 1 dienos: darbuotojas gauna vidutinį darbo užmokestį už visą dieną.
- 1–3 dienos: darbuotojas gali būti įpareigotas likti darbe iki 1 valandos per dieną, apmokant vidutinį įkainį; Likusį laiką mokama 2/3 vidutinio darbo užmokesčio.
- Daugiau nei 3 dienos: darbuotojas neprivalo atvykti į darbą, o atlyginimas sumažinamas iki 40 % vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimali mėnesinė alga.
Darbas kitame darbe
Prastovos metu darbuotojams leidžiama dirbti pas kitą darbdavį, jei laikomasi darbo laiko apribojimų. Tai suteikia darbuotojams lankstumo užsitikrinti papildomas pajamas neapibrėžtais laikotarpiais.
Poveikis darbo stažui ir išmokoms
Darbo prastovos laikas įskaičiuojamas į darbo stažą ir kasmetinių atostogų kaupimą. Tačiau šie laikotarpiai neįtraukiami skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atostoginiams. Darbuotojai ir toliau yra saugomi įstatymų, o jų teisės į minimalų atlyginimą ir darbo saugumą ir toliau galioja.
Darbo sutarties nutraukimas
Darbdaviai gali nutraukti darbo sutartį prastovos metu, tačiau tik turėdami teisinį pagrindą ir tinkamai įspėję. Darbuotojai taip pat turi teisę nutraukti sutartį, jei prastovos tęsiasi ilgą laiką ne dėl jų kaltės, tokiu atveju gali būti taikoma išeitinė išmoka.
Svarbiausios išvados
Darbas prastovos metu nepanaikina darbuotojų teisių. Darbo užmokestis garantuojamas tam tikrose ribose, darbo stažas toliau kaupiamas, o darbuotojai gali laisvai ieškoti kito laikino darbo. Formalus darbdavio laikymasis yra labai svarbus siekiant išvengti teisinių ginčų.
Kokia jūsų nuomonė? Ar patyrėte darbo prastovą Lietuvoje? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
Komentarai