Lietuvoje įsigalioja svarbūs nekilnojamojo turto savininkams įtakos turintys mokesčių pakeitimai, kurie gali reikšmingai pakeisti su turto pardavimu susijusius sprendimus. Vienas iš svarbiausių pakeitimų susijęs su būsto pardavimo pelno apmokestinimu ir tiesiogiai veikia privačius asmenis, valdančius gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą.
Nuo 2026 m. pelnas, gautas pardavus gyvenamąjį turtą, kuris buvo valdomas ilgiau nei penkerius metus, nebebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Tai žymi didelį pokytį, palyginti su ankstesne taisykle, pagal kurią norint gauti mokesčio lengvatą reikėjo dešimties metų nuosavybės laikotarpio.
Kas tiksliai pasikeitė būsto pardavimo apmokestinime
Iki šiol pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo Lietuvoje buvo atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio tik tuo atveju, jei turtas buvo valdomas bent dešimt metų. Naujasis reglamentas šį laikotarpį sutrumpina iki penkerių metų.
Tai reiškia, kad namų savininkai, kurie įsigijo turtą prieš penkerius ar daugiau metų, gali jį parduoti nemokėdami gyventojų pajamų mokesčio nuo pelno, jei tenkinamos kitos teisinės sąlygos. Daugeliui namų ūkių tai pašalina didelę finansinę kliūtį svarstant gyvenamosios vietos keitimą.
Kam labiausiai naudinga penkerių metų taisyklė
Šis pakeitimas ypač aktualus šeimoms, kurių gyvenimo aplinkybės pasikeitė. Augantys namų ūkiai, žmonės, persikeliantys į kitą miestą, arba tie, kurie ieško didesnio ar tinkamesnio būsto, dabar turi daugiau lankstumo planuodami savo kitą persikraustymą.
Miesto vietovėse, kur mobilumas yra didesnis dėl įsidarbinimo galimybių ir gyvenimo būdo pokyčių, trumpesnis nuosavybės reikalavimas gali padidinti aktyvumą antrinėje būsto rinkoje.
Kaip apmokestinamas pardavimas anksčiau nei prieš penkerius metus
Naujosios taisyklės visiškai nepanaikina apmokestinimo. Jei turtas parduodamas iki penkerių metų nuosavybės ribos, pelnas lieka apmokestinamas.
Tokiais atvejais taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai, svyruojantys nuo 15 % iki 32 %, priklausomai nuo uždirbto pelno dydžio. Dėl to pardavimo laikas gali turėti didelės įtakos galutiniam finansiniam rezultatui.
Ką tai galėtų reikšti antrinei būsto rinkai
Lengvesnė prieiga prie neapmokestinamų pardavimų gali padidinti būsto pasiūlą, ypač didžiuosiuose miestuose. Daugiau namų savininkų gali nuspręsti parduoti esamą turtą ir įsigyti naują, taip pagerindami bendrą rinkos apyvartą.
Tačiau ekspertai įspėja, kad vien mokesčių pakeitimai nepakeis rinkos. Lemiamą vaidmenį ir toliau atliks būsto kainos, palūkanų normos, namų ūkių pajamų lygis ir platesnės ekonominės sąlygos.
Naujos nekilnojamojo turto mokesčio taisyklės prideda dar vieną sluoksnį
Be pardavimo apmokestinimo pakeitimų, įsigaliojo ir Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčio sistemos pakeitimai. Atnaujintas mokestis pirmą kartą bus mokamas 2027 m., remiantis 2026 m. nuosavybės teise.
Pagal naująją sistemą pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo apmokestinamoji vertė viršija 450 000 EUR. Bendros nuosavybės atveju ši riba gali siekti 900 000 EUR. Savivaldybės nustatys konkrečius tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,1 % iki 1 %.
Papildomo nekilnojamojo turto apmokestinimas
Kitas asmenų valdomas nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, antrieji namai ar investicinis turtas, bus apmokestinamas nuo 50 000 EUR vertės. Progresyviniai tarifai bus taikomi priklausomai nuo bendros turto vertės.
Tai reiškia, kad nors pagrindinio namo pardavimas gali tapti efektyvesnis mokesčių požiūriu, kelių objektų turėjimas gali lemti didesnes metines mokesčių išlaidas.
Kodėl strateginis planavimas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau
Namo pardavimas yra ne tik teisinis ar su mokesčiais susijęs sprendimas, bet ir ilgalaikis finansinis sprendimas. Namų savininkams rekomenduojama įvertinti savo hipotekos sąlygas, išankstinio grąžinimo išlaidas, pajamų stabilumą ir būsimus būsto planus.
Netinkamai laiku priimti sprendimai gali lemti laikinus nuomos poreikius, didesnes finansavimo išlaidas arba praleistas galimybes nekilnojamojo turto rinkoje.
Žvilgsnis į 2026 m. ir vėlesnius metus
Naujoji mokesčių sistema sukuria ir galimybių, ir pareigų nekilnojamojo turto savininkams. Nors penkerių metų taisyklė sumažina mokesčių naštą pardavėjams, platesnio masto nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimai reikalauja atidžiai apsvarstyti bendrą turto struktūrą.
Išankstinis šių pokyčių supratimas leidžia namų ūkiams priimti pagrįstus, finansiškai pagrįstus sprendimus, o ne reaguoti spaudžiant laikui.
Ar jau įvertinote, kaip šie mokesčių pakeitimai gali paveikti jūsų sprendimus dėl nekilnojamojo turto ateinančiais metais?
