Praėjus metams po to, kai įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, būsto paskolų rinka patyrė pastebimą pokytį. Vien 2025 m. gyventojai refinansavo arba persvarstė būsto paskolas už beveik 3 mlrd. eurų – tai sudaro apie 18 % viso šalies hipotekos portfelio.
Šie skaičiai rodo ne tik techninį skolinimo sąlygų koregavimą, bet ir platesnį skolininkų reakcijos į palūkanų normų pokyčius ir reguliavimo supaprastinimą pokytį.
Teisės aktų pakeitimai sumažino refinansavimo kliūtis
Pakeitimai, įsigalioję nuo 2025 m. vasario 1 d., supaprastino refinansavimo procesą ir sumažino administracines kliūtis skolininkams, norintiems pagerinti savo paskolų sąlygas. Kartu su mažėjančiomis Europos Centrinio Banko (ECB) bazinėmis palūkanų normomis ir EURIBOR kritimu, teisiniai pakeitimai sudarė palankias sąlygas persvarstyti paskolas.
Remiantis Lietuvos banko paskelbtais duomenimis, refinansavimo aktyvumo pikas buvo užfiksuotas 2025 m. kovo mėn., kai per vieną mėnesį buvo refinansuota arba persvarstyta beveik 400 mln. eurų vertės būsto paskolų.
Pakilimas 2025 m. pradžioje
Nors tam tikra refinansavimo veikla jau buvo pastebėta 2024 m. antroje pusėje, apimtys išliko nedidelės. Padėtis smarkiai pasikeitė 2025 m. pradžioje.
2025 m. vasarį, iškart po pakeitimų įsigaliojimo, refinansavimo ir persvarstytų paskolų suma pasiekė beveik 350 mln. eurų. Iki kovo mėn. ši suma išaugo iki beveik 400 mln. eurų. Tuo metu bendras hipotekos portfelis siekė 13,5 mlrd. EUR.
Iš viso per visus 2025 m. refinansavimo apimtys buvo beveik dvigubai didesnės nei 2024 m.
Kiek sutaupė paskolų gavėjai?
Finansinis poveikis individualiems paskolų gavėjams buvo didelis. Pasak Lietuvos banko, nuo 2025 m. vasario mėn.:
- Skolininkai, kurie perfinansavo paskolas, sumažino savo paskolos maržą vidutiniškai 0,33 procentinio punkto.
- Skolininkai, kurie refinansavo paskolas, ją sumažino 0,46 procentinio punkto.
Per visą paskolos laikotarpį tai reiškia vidutiniškai maždaug 3 700 EUR sutaupymą perfinansuotų paskolų atveju ir apie 6 800 EUR sutaupymą refinansuotų paskolų atveju.
Nors šie skirtumai procentais gali atrodyti nedideli, ilga hipotekos sutarčių trukmė sustiprina finansinį poveikį.
Palūkanų normos sumažėjo, bet galėjo stabilizuotis
2025 m. sausio mėn. vidutinė naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma buvo 4,13 %. Iki metų vidurio jis nukrito iki 3,63–3,67 % intervalo.
2025 m. pradžioje buvo tikimasi, kad ECB bazinės palūkanų normos 2026 m. gali nukristi žemiau 1 %. Tačiau dauguma analitikų dabar mano, kad palūkanų normos greičiausiai pasiekė žemiausią dabartinio ciklo tašką.
Šis lūkesčių pokytis paskatino paskolų gavėjus persvarstyti, ar kintamos palūkanų normos paskolos išlieka optimalios, ar fiksuotos palūkanų normos gali suteikti didesnį finansinį stabilumą.
Hipotekos rinka toliau plečiasi
Nepaisant refinansavimo bangos, bendra būsto paskolų rinka toliau augo. Iki 2025 m. pabaigos bendras neapmokėtų hipotekos paskolų portfelis Lietuvoje pasiekė 15,12 mlrd. EUR – metinis padidėjimas daugiau nei 14,5 %, palyginti su 13,2 mlrd. EUR prieš metus.
Tai rodo, kad refinansavimas nesulėtino naujų skolinimosi veiklos, o veikiau vyko kartu su augančia būsto paklausa.
Ką tai reiškia šiandienos paskolų gavėjams
2025 m. refinansavimo banga rodo, kad reguliavimo supaprastinimas kartu su palankiomis rinkos sąlygomis gali reikšmingai pakeisti paskolų gavėjų elgesį.
Stabilizuojantis palūkanų normoms, dabar gali būti tinkamas metas paskolų gavėjams iš naujo įvertinti dabartines paskolos sąlygas, įvertinti maržos lygius ir apsvarstyti, ar fiksuotos palūkanų normos galėtų suteikti papildomo nuspėjamumo.
Hipotekos sutartys yra ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, ir net nedideli procentiniai koregavimai laikui bėgant gali turėti didelį bendrą poveikį.
Ar peržiūrėjote savo būsto paskolos sąlygas nuo tada, kai pradėjo mažėti palūkanų normos?
