Trečius metus iš eilės Tvarumo barometro apklausa atskleidžia laipsnišką, bet nuoseklų pokytį, kaip didžiausių Lietuvos miestų gyventojai suvokia miesto gyvenimą, būstą ir kasdienį mobilumą. Nors privatūs automobiliai išlieka svarbūs, jų dominavimas kasdienėse kelionėse silpnėja, o gyventojai vis dažniau vertina miestus per gyvenimo būdo, prieinamumo ir ilgalaikės vertės prizmę.
Privačių automobilių naudojimas mažėja, bet nenyksta
Naujausi duomenys rodo, kad gerokai sumažėjo gyventojų, kurie kasdienėms kelionėms teikia pirmenybę privatiems automobiliams, skaičius. Palyginti su 2024 m., miesto gyventojų, pirmenybę teikiančių automobiliams, dalis sumažėjo nuo 47 proc. iki 36 proc.
Vilniuje, Kaune ir Kalifornijoje bei jų aplinkiniuose rajonuose 38 proc. respondentų vis dar daugiausia naudojasi privačiu automobiliu, tačiau viešasis transportas ir ėjimas pėsčiomis nuolat populiarėja.
Viešasis transportas ir ėjimas įgauna vis didesnę reikšmę
Beveik trečdalis respondentų dabar kasdienėms kelionėms renkasi viešąjį transportą, o 16 proc. dažniausiai juda pėsčiomis. Šie pokyčiai rodo laipsnišką miesto mobilumo perbalansavimą, o ne radikalų automobilių atsisakymą.
Šis pokytis rodo augančius lūkesčius dėl patikimo viešojo transporto ir pėstiesiems pritaikytos aplinkos.
Būsto pasirinkimas labiau atspindi gyvenimo būdą, o ne vien vietą
Apklausa rodo beveik vienodą pasiskirstymą tarp tų, kurie rinktųsi gyventi miesto centre arba šalia jo, ir tų, kurie teikia pirmenybę priemiesčiams arba priemiesčiams.
Maždaug 37 procentai respondentų rinktųsi būstą centre arba arti centro, o 39 procentai teikia pirmenybę priemiesčiams. Tai rodo, kad gyventojai teikia pirmenybę gyvenimo būdo modeliams, o ne griežtoms geografinėms nuostatoms.
Kodėl priemiesčiai ir miesto centrai išlieka vienodai patrauklūs
Priemiesčių būstas vertinamas dėl ramesnės aplinkos, žaliųjų erdvių ir didesnio privatumo. Tuo tarpu būstas miesto centre siejamas su geresniu nekilnojamojo turto vertės likvidumu, stipresniais viešojo transporto ryšiais ir mažesne priklausomybe nuo privačių transporto priemonių.
Šie veiksniai rodo, kad abu variantai atitinka skirtingus, bet vienodai pagrįstus miesto poreikius.
Artumas prie darbo keičia kasdienius mobilumo sprendimus
Darbo vietos artumas tapo svarbiu veiksniu, turinčiu įtakos kelionių pasirinkimams. Keturiasdešimt penki procentai respondentų mano, kad artumas prie darbo yra pagrindinis kriterijus vertinant kasdienį važinėjimą į darbą.
Šis veiksnys ypač svarbus Vilniuje, kur pusė respondentų nurodo, kad artumas prie darbo yra lemiamas veiksnys.
Jaunesni gyventojai ir moterys teikia pirmenybę prieinamumui
Darbo vietos artumo svarba ypač ryški tarp jaunesnių 20–30 metų respondentų – 55 procentai jų nurodo jį kaip pagrindinį aspektą.
Moterys taip pat linkusios teikti pirmenybę prieinamumui, o tai atspindi platesnius miesto patogumo ir laiko efektyvumo vertinimo pokyčius.
Ką gyventojai supranta sakydami „tvarus miestas“
Žaliosios erdvės yra viena iš svarbiausių tvaraus miesto savybių. Be to, 59 proc. respondentų mano, kad patogus viešasis transportas yra būtinas, o 55 proc. pabrėžia pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros svarbą.
Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemos taip pat tampa vis svarbesnės, o tai rodo poslinkį link matomų, kasdienių tvarumo sprendimų.
Tvarumas vis labiau siejamas su būsto verte
Rinkdamiesi būstą, gyventojai tvarumą sieja su apčiuopiamomis savybėmis. Žaliąsias erdves svarbiomis laiko 72 proc. respondentų, po to seka viešojo transporto prieinamumas ir aukšti energijos vartojimo efektyvumo standartai.
Naujuose projektuose vis dažniau tikimasi tokių technologinių sprendimų kaip saulės baterijos ir geoterminis šildymas.
Saugumas tampa tvarumo pokalbio dalimi
Apklausa atskleidžia vis didesnį dėmesį saugos priemonėms, įskaitant civilinės saugos įrenginius gyvenamuosiuose projektuose. Nuomonės išlieka skirtingos, tačiau priemiesčių gyventojai yra labiau linkę mokėti papildomai už tokias funkcijas.
Tai rodo platesnį tvarumo supratimą, apimantį pasirengimą netikėtiems scenarijams.
Miesto lūkesčiai toliau kinta
Tvarumo barometro rezultatai rodo, kad Lietuvos miestai žengia į laipsniškos transformacijos etapą. Gyventojai iš naujo apibrėžia, kas daro miestą tinkamą gyventi, vertingą ir atsparų.
Duomenys rodo ne staigius pokyčius, o nuolatinę evoliuciją, kurią formuoja kasdienė patirtis.
Kaip greitai miestai gali pritaikyti savo infrastruktūrą, kad atitiktų šiuos kintančius lūkesčius?
