Atleidimas už pravaikštas, t. y. nebuvimas darbe be pagrįstos priežasties, yra vienas iš sunkiausių darbo pareigų pažeidimų pagal Lietuvos darbo teisę. Šiame straipsnyje paaiškinama, kada atleidimas dėl nebuvimo darbe yra teisėtas, kokių procedūrų reikia laikytis ir kokias teises darbuotojas turi pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Kas laikoma nebuvimu darbe pagal Darbo kodeksą?
Būtent tokiose situacijose praktikoje dažniausiai kyla klausimas dėl atleidimo už pravaikštas teisėtumo. LR darbo kodekse tiesiogiai nevartojamas terminas „pravaikšta“. Tačiau jame aiškiai apibrėžiamas toks elgesys kaip neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pagrįstos priežasties.
Toks elgesys gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Darbo kodekso 58(3)(1) straipsnis).
Ar nebuvimas darbe laikomas šiurkščiu pažeidimu?
Taip. Jei darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą, tai gali būti pripažinta šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tai reiškia, kad atleidimas už pravaikštas gali būti taikomas kaip kraštutinė, bet teisėta darbdavio priemonė.
Tokiais atvejais darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės.
Ar darbuotojas gali būti atleistas iš darbo nedelsiant dėl neatvykimo?
Taip. Atleidimas už pravaikštas galimas, jei nebuvimas darbe kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį be išankstinio įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Ši teisė nustatyta Darbo kodekse (Darbo kodeksas, 58(1) straipsnis).
Kada galima atleisti iš darbo net ir nesant šiurkštaus pažeidimo?
Atleisti iš darbo taip pat galima, jei darbuotojas pakartotinai pažeidžia darbo pareigas.
Jei nebuvimas darbe nekvalifikuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, bet kartojasi pakartotinai, ir pažeidimas kartojasi per 12 mėnesių, darbo sutartis vis tiek gali būti nutraukta (Darbo kodeksas, 58(2)(2) straipsnis).
Privaloma procedūra prieš atleidimą
Net ir sprendžiant dėl atleidimo už pravaikštas, procedūriniai reikalavimai negali būti ignoruojami.
Rašytinis darbuotojo paaiškinimas
Darbdavys privalo pareikalauti iš darbuotojo raštiško paaiškinimo dėl nebuvimo darbe. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei darbuotojas per protingą laiką nepateikia paaiškinimo (Darbo kodeksas, 58(4) straipsnis).
Proporcingumo vertinimas
Darbdavys privalo įvertinti pažeidimo sunkumą, jo pasekmes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo našumą. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga priemonė (Darbo kodeksas, 58(5) straipsnis).
Atleidimo terminai
Sprendimas dėl atleidimo turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo pažeidimo sužinojimo dienos, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (Darbo kodeksas, 58(6) straipsnis).
Ką daryti, jei atleidimas dėl pravaikštos yra neteisėtas?
Jei atleidimas už pravaikštas pripažįstamas neteisėtu, darbuotojas gali būti grąžintas į darbą arba jam gali būti priteista kompensacija.
Tokiais atvejais teismas arba ginčų nagrinėjimo institucija gali įpareigoti išmokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, iki vienerių metų (Darbo kodeksas, 218(1)–(2) straipsnis).
Svarbiausi dalykai darbuotojams ir darbdaviams
Atleidimas už pravaikštas yra galimas tik laikantis griežtų Darbo kodekso reikalavimų ir procedūrų.
- Visos darbo dienos ar pamainos nebuvimas gali būti laikomas rimtu pažeidimu.
- Rimtais atvejais galimas neatidėliotinas atleidimas be įspėjimo.
- Darbdavys privalo pareikalauti paaiškinimo ir įvertinti proporcingumą.
- Neteisėtas atleidimas gali būti grąžinimas į darbą arba kompensacija.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
