Atleidimas iš darbo savo noru yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kaip pasibaigia darbo santykiai Lietuvoje. Tačiau daugelis darbuotojų neteisingai supranta teisinę procedūrą, įspėjimo terminus ir finansines pasekmes. Lietuvos darbo įstatymai aiškiai apibrėžia, kaip turi būti vykdomas savanoriškas atleidimas iš darbo.
Ką reiškia atleidimas iš darbo savo noru?
Atleidimas iš darbo savo noru reiškia, kad darbuotojas inicijuoja darbo sutarties nutraukimą savo sprendimu, o ne dėl darbdavio iniciatyvos ar darbuotojo netinkamo elgesio.
Šio tipo atleidimą iš darbo savo noru reglamentuoja Lietuvos darbo kodeksas ir jis taikomas tiek neterminuotoms, tiek terminuotoms darbo sutartims.
Kaip vyksta atleidimas iš darbo savo noru?
Atleidimas iš darbo savo noru prasideda nuo rašytinio darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui. Vien žodinio pranešimo teisiškai nepakanka.
Pagal Darbo kodeksą, standartinis įspėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų, nebent abi šalys susitaria dėl trumpesnio termino.
- Būtina pateikti rašytinį prašymą dėl atsistatydinimo
- Standartinis įspėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų
- Darbo santykiai baigiasi pasibaigus įspėjimo terminui
Ar privaloma dirbti įspėjimo laikotarpiu?
Daugeliu atvejų darbuotojas privalo tęsti darbą įspėjimo laikotarpiu (pagal DK 55 str.). Darbdavys neprivalo atleisti darbuotojo anksčiau.
Tačiau anksčiau laiko atleidimas yra įmanomas, jei abi šalys sutinka arba jei darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje nurodytos kitokios sąlygos.
Specialūs savanoriško atsistatydinimo atvejai
Kai kuriose darbo situacijose leidžiami trumpesni įspėjimo terminai.
- Terminuotose arba sezoninėse sutartyse gali būti trumpesni įspėjimo terminai
- Atleidimas iš darbo bandomojo laikotarpio metu gali reikalauti tik kelių dienų įspėjimo
- Atleidimas dėl svarbių priežasčių (pagal DK 56 str.) vadovaujasi atskiromis teisinėmis taisyklėmis
Finansinės savanoriško atsistatydinimo pasekmės
Darbuotojai, kurie atsistatydina dėl svarbių priežasčių, paprastai neturi teisės į išeitinę išmoką.
Darbdavys vis tiek privalo mokėti atlyginimą už dirbtas dienas ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Pasak ekspertų, išeitinė išmoka gali būti taikoma tik tada, kai atleidimas įvyksta dėl svarbių įstatymų apibrėžtų priežasčių.
Ar galima atsistatydinimo prašymą atšaukti?
Darbo kodeksas (DK 55 str.) leidžia darbuotojui atšaukti atsistatydinimo prašymą per ribotą laiką, jei darbo sutartis dar nėra nutraukta.
Praktiškai tai dažnai priklauso nuo to, ar įspėjimo terminas jau pasibaigė ir ar darbdavys priėmė atšaukimą.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį darbuotojai?
Darbdaviai neprivalo sutikti sutrumpinti įspėjimo termino, tačiau jie gali tai padaryti abipusiu susitarimu.
Jei darbuotojas buvo priverstas atsistatydinti spaudžiamas, atleidimas gali būti ginčijamas darbo ginčų tvarka.
Kokia jūsų nuomonė? Ar kada nors savanoriškai atsistatydinote iš darbo Lietuvoje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose arba socialiniuose tinkluose.