Avarinio fondo idėja tapo asmeninių finansų kertiniu akmeniu Lietuvoje. Vis dėlto vis dažnesnis klausimas daugeliui namų ūkių lieka neatsakytas: ar taupymas finansiniam saugumui gali būti per daug?
Kiek, lietuviai mano, yra pakankamai finansiniam saugumui užtikrinti
Neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad dauguma lietuvių taupo saikingai. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad finansiniam saugumui užtikrinti pakanka atidėti iki 20 procentų mėnesinių pajamų.
Dažniausias pasirinkimas – taupyti nuo 6 iki 10 procentų pajamų, kurį pasirinko 39 procentai respondentų. Dar 35 procentai mano, kad optimalu būtų 11–20 procentų, o tik nedidelė mažuma mano, kad daugiau nei 20 procentų reikėtų taupyti reguliariai.
Kodėl taupyti daugiau ne visada geriau
Finansų ekspertų teigimu, nenumatytų atvejų fondas turi labai konkretų tikslą: apsisaugoti nuo netikėtų įvykių. Kai šis tikslas pasiekiamas, nuolatinis kaupimas gali sumažinti finansinį efektyvumą, o ne padidinti saugumą.
Kaip pažymėjo Katarzyna Ruseckienė, perteklinės lėšos, laikomos saugumui, dažnai lieka nenaudojamos ir dėl infliacijos palaipsniui praranda perkamąją galią.
Finansinis saugumas kiekviename gyvenimo etape atrodo skirtingai
Apklausa rodo, kad 63 procentai respondentų jaustųsi finansiškai saugūs tik sukaupę 10 000 EUR ar daugiau. Jaunesni asmenys paprastai nurodo žemesnius slenksčius, o vyresni respondentai saugumą sieja su didesniais rezervais.
Šis skirtumas atspindi besikeičiančią atsakomybę, pajamų stabilumą ir finansinius įsipareigojimus skirtingais gyvenimo etapais.
Kaip nustatyti tinkamą avarinio fondo dydį
Ekspertai rekomenduoja pirmiausia įvertinti esmines mėnesines išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Įprasta gairė – sukaupti pakankamai lėšų kelių mėnesių būtinoms išlaidoms padengti.
Namų ūkiams, turintiems išlaikytinių, paskolų ar kintamų pajamų, gali reikėti didesnio buferio, o asmenims, turintiems stabilų darbą ir mažiau įsipareigojimų, gali reikėti mažiau.
Kai avarinis fondas pasiekia savo paskirtį
Kai santaupos padengia realius rizikos scenarijus, tolesnis lėšų kaupimas toje pačioje fondoje gali nebepadidinti saugumo. Šiame etape pagrindinis klausimas tampa, kaip efektyviau panaudoti santaupų perteklių.
Paslėptos ilgalaikio grynųjų pinigų laikymo išlaidos
Daugelis namų ūkių vis dar laiko savo avarines lėšas grynaisiais pinigais arba einamosiose sąskaitose. Nors tai užtikrina likvidumą, kartu santaupas ilgalaikėje perspektyvoje prarandama jų vertė.
Infliacija palaipsniui mažina perkamąją galią, o tai reiškia, kad pinigai, laikomi be augimo, laikui bėgant faktiškai praranda vertę.
Kodėl prieinamumas nereiškia neveiklumo
Avarinis fondas turi būti lengvai prieinamas, tačiau tai nereiškia, kad jis turi likti visiškai neproduktyvus. Taupomosios sąskaitos ir panašios priemonės gali pasiūlyti pusiausvyrą tarp likvidumo ir kuklios grąžos.
Ką daryti su santaupomis, viršijančiomis avarinio fondo ribas
Lėšos, skirtos ilgalaikiams tikslams, turėtų būti aiškiai atskirtos nuo avarinio rezervo. Šioms santaupoms efektyvesnis pasirinkimas yra drausmingas investavimas pagal priimtiną rizikos lygį.
Ilgalaikis investavimas kaip saugumo papildymas
Diversifikuotas ilgalaikis investavimas leidžia kapitalui augti, kartu valdant riziką. Automatizuoti investavimo sprendimai sumažino įėjimo barjerus, todėl investavimas tapo prieinamas net ir neturint didelės patirties.
Saugumo ir augimo pusiausvyra
Finansinio stabilumo nepasiekiama vien taupant. Tam reikia pusiausvyros tarp apsaugos nuo trumpalaikių sukrėtimų ir galimybės laikui bėgant didinti turtą.
Ar peržiūrėjote, ar jūsų dabartinė taupymo strategija vis dar atitinka jūsų realius saugumo poreikius?
