Daugelis darbuotojų Lietuvoje mano, kad savanoriškas išėjimas iš darbo automatiškai panaikina teisę į nedarbo socialinio draudimo išmokas. Tai ypač aktualu tiems, kurie ieško aiškaus atsakymo, ar bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru Lietuvoje iš tiesų priklauso. Iš tikrųjų Lietuvos įstatymai taiko kitokią logiką. Svarbiausias veiksnys yra ne tai, kaip baigėsi darbas, o tai, ar asmuo atitinka socialinio draudimo ir registracijos reikalavimus.
Ar priklauso bedarbio pašala išėjus iš darbo savo noru Lietuvoje?
Lietuvoje bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru automatiškai neprarandama – vien atsistatydinimas nėra pagrindas atsisakyti išmokos. Nėra teisinės taisyklės, nurodančios, kad vien atsistatydinimas atima teisę į išmoką.
Pagal bendruosius nedarbo draudimo sistemos principus, teisė į išmoką priklauso nuo draudimo istorijos ir oficialaus bedarbio registracijos, o ne nuo išėjimo iš darbo priežasties.
Pagrindinės sąlygos gauti nedarbo išmoką Lietuvoje
Norint gauti nedarbo išmoką, asmenys turi atitikti kelias privalomas sąlygas, apibrėžtas Lietuvos teisės aktuose. Šios sąlygos galioja ir tais atvejais, kai bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru yra vertinama pagal standartinius kriterijus.
- Registracija Užimtumo tarnyboje ir oficialaus bedarbio statuso įgijimas
- Būti apdraustam nedarbo socialiniu draudimu prieš nutraukiant darbą
- Bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per pastaruosius 30 mėnesių
- Tuo metu nebuvo tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos priemonės
Ekspertų teigimu, draudimo laikotarpio reikalavimas yra svarbiausias kriterijus vertinant teisę į išmoką.
Nedarbo išmokos trukmė ir mokėjimo taisyklės
Standartinė nedarbo išmoka Lietuvoje mokama už iki 9 mėnesių. Išmoka susideda iš fiksuotos dalies ir kintamos dalies, susietos su ankstesnėmis draudžiamosiomis pajamomis.
Išmoka paprastai pradedama mokėti nuo aštuntos dienos po bedarbio statuso suteikimo. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai asmuo artėja prie pensinio amžiaus, mokėjimo laikotarpis gali būti pratęstas.
Ar yra taikomos sankcijos ar laukimo laikotarpiai už savanorišką išėjimą iš darbo?
Kalbant apie bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru, Lietuvos teisės aktai nenumato automatinių sankcijų ar laukimo laikotarpių. Skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, Lietuva netaiko automatinės nuobaudos už išėjimą iš darbo savo noru.
Remiantis tarptautine ekspertų analize, Lietuva laikoma šalimi, kurioje vien savanoriškas išėjimas iš darbo neužkerta kelio gauti nedarbo išmokas, jei įvykdomos visos kitos sąlygos.
Užsienyje įgytų draudimo laikotarpių panaudojimas
Jei asmuo neturi pakankamai draudimo stažo Lietuvoje, bet dirbo kitoje ES arba EEE šalyje, draudimo laikotarpiai gali būti sumuojami. Paprastai tam reikia pateikti oficialius dokumentus, patvirtinančius draudimo istoriją užsienyje.
Ekspertai pažymi, kad ši galimybė ypač aktuali grįžtantiems migrantams, kurie neseniai vėl grįžo į Lietuvos darbo rinką.
Praktika rodo, kad bedarbio pašalpa išėjus iš darbo savo noru Lietuvoje dažnai priklauso ne nuo sprendimo išeiti, o nuo to, ar įvykdomi visi įstatyminiai reikalavimai.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo patirtimi ar mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.