Lietuvoje laikinas nedarbingumas, dažnai vadinamas „nedarbingumo lapeliu“, gali būti išduodamas ir pratęsiamas įvairiam laikotarpiui, priklausomai nuo ligos, sveikatos būklės ir specialistų sprendimų. Nors sistema yra lanksti, yra aiškūs apribojimai, kiek gali tęstis nedarbingumas, kiek laiko darbuotojas gali teisėtai likti nedarbingumo atostogose. Šiame straipsnyje paaiškinami standartiniai terminai, išimtys ir taisyklės, taikomos, kai nedarbingumo atostogos pratęsiamos arba kartojamos.
Kiek gali tęstis nedarbingumas?
Laikinas nedarbingumas paprastai apribojamas iki konkretaus kalendorinių dienų skaičiaus, todėl svarbu žinoti, kiek gali tęstis nedarbingumas įvairiais atvejais. Pasak ekspertų, standartinė maksimali trukmė be pertraukų yra aiškiai apibrėžta ir taikoma daugumai ligų.
Vienkartinis nepertraukiamas nedarbingumo atostogų laikotarpis
Norint aiškiai suprasti, kiek gali tęstis nedarbingumas vieno ligos epizodo metu, svarbu žinoti nustatytas maksimalių dienų ribas. Už vieną nepertraukiamą ligos laikotarpį gydytojas gali išduoti nedarbingumo atostogas iki:
- 122 kalendorinių dienų be pertraukų.
Šis apribojimas taikomas daugeliu atvejų, o pratęsimas ilgiau nei 122 dienas reikalauja papildomo įvertinimo arba gydytojų komisijos dalyvavimo.
Pakartotinės nedarbingumo atostogos per 12 mėnesių
Kai kurios ligos pasikartoja, sukeldamos kelis nedarbingumo laikotarpius per metus. Lietuvos įstatymai tai atsižvelgia nustatydami bendrą limitą per 12 mėnesių laikotarpį. Kai ligos kartojasi, svarbu įvertinti, kiek gali tęstis nedarbingumas per visą 12 mėnesių laikotarpį.
- Jei nedarbingumo atostogos kartojasi per 12 mėnesių, bendra maksimali trukmė yra 153 kalendorinės dienos.
Į šias 153 dienas įeina ir pradinis nedarbingumo atostogų laikotarpis, ir visi pakartotiniai pažymėjimai, išduoti dėl tos pačios ar susijusios ligos.
Kiek gali tęstis nedarbingumas? Išimtiniai atvejai ir pratęsti limitai
Ypač sunkių ligų ar sudėtingų medicininių situacijų atvejais standartinių limitų gali nepakakti. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, gydytojų komisija gali pratęsti laikotarpį, viršijantį įprastas ribas.
Pratęsimai sunkiomis ligomis
Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, sunkiomis ar progresuojančiomis ligomis, laikinas nedarbingumas gali būti gerokai pratęstas:
- Iki 240 kalendorinių dienų išimtinėmis aplinkybėmis.
Tačiau tokiems pratęsimams reikalingas gydytojų konsultacijų komisijos (GKK) sprendimas ir jie nelaikomi standartine praktika. Paprastai jie naudojami tik tada, kai paciento būklė reikalauja ilgalaikio gydymo ir nuolatinio stebėjimo.
Kaip ligos išmokos mokamos šiuo laikotarpiu
Ligos atostogų trukmė tiesiogiai veikia išmokų mokėjimą. Darbdaviai ir „Sodra“ dalijasi atsakomybe už kompensaciją, priklausomai nuo to, kurią dieną darbuotojas yra nedarbingas.
- Darbdavys moka už pirmąsias dvi dienas, kurios patenka į grafiką pagal darbo grafiką, nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
- Nuo trečios dienos „Sodra“ moka ligos išmokas, jei darbuotojas yra apdraustas.
- Standartinė išmoka yra 62,06 % kompensuojamo darbo užmokesčio, o didesni tarifai (77,58 %) taikomi specifiniais atvejais, pavyzdžiui, organų ar audinių donorystės atveju.
Kad galėtų gauti šias išmokas, darbuotojai turi atitikti minimalius draudimo stažo reikalavimus – paprastai tris mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių arba šešis mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
Svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį pratęsiant nedarbingumo atostogas
Nedarbingumo atostogų pratęsimas niekada nėra automatinis. Gydytojas turi įvertinti paciento būklę ir nuspręsti, ar pratęsimas yra mediciniškai pagrįstas. Ilgesniais atvejais gali prireikti gydytojų komisijos, kad būtų įvertintas tolesnio nedarbingumo poreikis.
- Nedarbingumo atostogos gali būti pratęstos tik gavus gydytojo patvirtinimą.
- Ilgalaikių ligų atveju GKK dalyvavimas yra privalomas.
- Pasiekus maksimalią trukmę, pacientas gali būti nukreiptas į neįgalumo (dalyvavimo lygio) vertinimą arba profesinę reabilitaciją.
Šis procesas užtikrina, kad užsitęsęs nedarbingumas būtų kruopščiai įvertintas ir kad darbuotojai gautų tinkamas ilgalaikės sveikatos priežiūros rekomendacijas.
Specialios taisyklės pasibaigus darbo santykiams
Jei asmuo suserga aktyvios darbo sutarties metu ir serga ir po atleidimo iš darbo, ligos išmokos vis tiek gali būti mokamos. Tačiau tai riboja įstatymai.
- Ligos išmokos paprastai mokamos tik trumpą laikotarpį po atleidimo – dažnai iki penkių kalendorinių dienų, priklausomai nuo įstatymų nustatytų taisyklių.
Tokiais atvejais darbuotojai turėtų pasitikrinti, ar atitinka reikalavimus, kad išvengtų nesusipratimų dėl teisės į išmokas.
Kaip greitai išmokamos ligos išmokos
Išmokų apdorojimo terminai yra svarbus daugelio darbuotojų rūpestis. Darbdaviai privalo išmokėti savo dalį pagal vidinius atlyginimų grafikus, o „Sodra“ paprastai išmoka per septynias darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo.
- Sprendimas dėl išmokos gavimo: per 10 darbo dienų.
- „Sodros“ išmoka: per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Tai užtikrina nuspėjamą paramą laikino nedarbingumo metu.
Štai ir išsiaiškinome, kiek gali tęstis nedarbingumas. Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.