Lietuvoje terminas „invalidumas“ oficialiuose dokumentuose nebevartojamas – jį pakeitė „negalios“ ir dalyvavimo lygio sąvoka. Tačiau daugelis žmonių vis dar užduoda labai praktišką klausimą: kam priklauso invalidumas, išmokas ir kokiomis sąlygomis? Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip vertinamas neįgalumas, kas gali gauti paramą ir kodėl ne kiekviena liga automatiškai reiškia teisę į neįgalumo pensiją.
Kas laikoma neįgalumu Lietuvoje?
Negalia Lietuvoje apibrėžiama ne tik medicinine diagnoze. Vietoj to, valdžios institucijos vertina, kaip asmens sveikatos būklė riboja jo gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime ir visuomenėje. Tai daroma vertinant dalyvavimo lygį, kuris pakeitė buvusią „darbingumo“ procentinę sistemą.
Dalyvavimo lygis ir funkciniai apribojimai
Dalyvavimo lygį vertina Neįgaliųjų teisių apsaugos agentūra. Specialistai nagrinėja ne tik diagnozes, bet ir tai, kaip šios diagnozės veikia kasdienį funkcionavimą.
- Sveikatos būklė – lėtinės ligos, traumos, įgimti sutrikimai.
- Veiklos apribojimai – gebėjimas judėti, bendrauti, dirbti, mokytis ar rūpintis savimi.
- Aplinkos veiksniai – būsto, darbo vietos, transporto ir paslaugų prieinamumas.
- Pagalbos poreikis – ar asmeniui reikalinga kitų pagalba ar priežiūra.
Dviem asmenims, kuriems nustatyta ta pati diagnozė, gali būti nustatyti skirtingi negalios įvertinimai, nes svarbiausia yra tai, kiek stipriai apribotas jų savarankiškumas ir dalyvavimas.
Kam priklauso invalidumas?
Negalia gali būti nustatyta ne tik dirbantiems suaugusiesiems, bet ir vaikams, studentams, bedarbiams ir senjorams. Sistema sukurta taip, kad apimtų bet kurį asmenį, kurio sveikatos būklė labai riboja jų dalyvavimą, neatsižvelgiant į užimtumo statusą.
Tipinės grupės, kurios gali teikti paraiškas
Kam priklauso invalidumas? Pasak ekspertų, šios grupės dažnai turi pagrindą kreiptis dėl negalios įvertinimo:
- Suaugusieji, turintys ilgalaikių fizinių, jutiminių ar psichinių sveikatos sutrikimų.
- Asmenys, kurie prarado bent 45 % savo dalyvavimo lygio ir gali gauti neįgalumo pensiją.
- Vaikai ir jaunimas, kurių raida ar sveikata riboja jų mokymąsi ir kasdienę veiklą.
- Senjorai, kurie, be senatvės pensijos, patiria didelį funkcinį nuosmukį ir kuriems gali prireikti pagalbos ar priežiūros.
Pagrindinis reikalavimas yra ne amžius ar užimtumas, o realus sveikatos problemų poveikis kasdieniam gyvenimui ir savarankiškumui.
Kokios rūšies paramą gali gauti neįgalieji?
Išsiaiškinome, kam priklauso invalidumas, o dabar pakalbėkime apie tai, kokią paramą gali gauti neįgalieji. Negalios statusas automatiškai negarantuoja visų galimų išmokų. Vietoj to, skirtingos paramos rūšys priklauso nuo dalyvavimo praradimo lygio, specialiųjų poreikių ir draudimo istorijos. Pasak ekspertų, daugelis žmonių susitelkia tik į invalidumo pensiją ir nepastebi kitų svarbių paramos formų.
- Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija – asmenims, netekusiems bent 45 % dalyvavimo ir atitinkantiems minimalius draudimo stažo reikalavimus.
- Socialinės paramos (šalpos) invalidumo pensija – asmenims, netekusiems 45–100 % dalyvavimo ir neturintiems pakankamo draudimo stažo, bet atitinkantiems gyvenamosios vietos Lietuvoje sąlygas.
- Kompensacija už priežiūrą ar pagalbą – asmenims, kuriems nustatyti nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikiai.
- Techninės pagalbos priemonės – neįgaliųjų vežimėliai, vaikštynės, klausos aparatai ir kita savarankiškumą skatinanti įranga.
- Mokesčių ir rinkliavų lengvatos – sumažintas nekilnojamojo turto mokestis, automobilių registracijos ar aplinkosaugos mokesčių lengvatos, priklausomai nuo invalidumo lygio.
- Būsto ir socialinės paslaugos – namų priežiūros paslaugos, būsto pritaikymas ir socialinis būstas galimybės per savivaldybes.
Svarbios sąlygos ir apribojimai
Ne kiekvienas asmuo, turintis sveikatos problemų, automatiškai gauna invalidumo pensiją ar visą išmokų paketą. Turi būti įvykdytos kelios pagrindinės sąlygos. Pasak ekspertų, dažniausiai pasitaikantys nesusipratimai kyla tada, kai žmonės tikisi „invalidumo“ tik dėl diagnozės, nežiūrėdami į dalyvavimo procentą ar draudimo stažą.
Pagrindiniai tinkamumo kriterijai
Spręsdamos, ar asmuo turi teisę į su negalia susijusias išmokas, įstaigos paprastai atsižvelgia į:
- Ar oficialiai nustatytas negalios ar dalyvavimo lygis.
- Koks dalyvavimo procentas prarastas (pavyzdžiui, 45 % ar daugiau).
- Ar asmuo turi reikiamą socialinio draudimo stažą socialinio draudimo negalios pensijai gauti.
- Ar asmuo gyvena Lietuvoje ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
- Ar nustatyti specialieji poreikiai (nuolatinė priežiūra ar pagalba).
Pavyzdžiui, šalpos negalios pensija paprastai skiriama asmenims, kurie prarado bent 45 % dalyvavimo ir negauna didesnės arba tokio pat dydžio pensijos iš kitų sistemų.
Laikinas ir nuolatinis negalios statusas
Negalios ir dalyvavimo lygis gali būti nustatytas terminuotas arba nuolatinis. Tai priklauso nuo sveikatos būklės prognozės ir pagerėjimo tikimybės.
- Trumpalaikiai laikotarpiai – 6, 12 arba 24 mėnesiai, dažnai naudojami, kai pagerėjimas įmanomas.
- Ilgesni laikotarpiai – keleri metai, kai būklė stabili, bet laikui bėgant gali keistis.
- Nuolatinis statusas – paprastai negrįžtamų arba labai sunkių būklių atvejais, kai pagerėjimo nesitikima.
Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, asmuo turi būti pakartotinai įvertintas, jei nori išlaikyti arba pritaikyti savo neįgalumo statusą ir susijusias išmokas.
Ar asmuo su negalia gali dirbti?
Lietuvoje oficialiai pripažinta negalia nereiškia, kad asmeniui draudžiama dirbti. Priešingai, sistema siekia skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, teikdama paramą ir lankstumą. Pasak ekspertų, daugelis neįgaliųjų sėkmingai derina darbą ir pašalpas.
- Neįgalieji gali dirbti visą arba ne visą darbo dieną, priklausomai nuo jų sveikatos būklės ir gebėjimų.
- Darbo vietos gali būti pritaikytos naudojant technines priemones arba modifikuotas darbo sąlygas.
- Darbdaviai gali gauti subsidijas už neįgaliųjų darbuotojų įdarbinimą ir išlaikymą.
- Kai kuriais atvejais teikiamos socialinės paslaugos ir darbo konsultavimas, siekiant paremti integraciją į darbo rinką.
Šeimos narių ir globėjų teisės
Negalios statusas gali sukurti teises ne tik neįgaliam asmeniui, bet ir jo artimiems giminaičiams. Tai ypač aktualu, kai nustatyta nuolatinė globa arba nuolatinė pagalba.
- Šeimos nariai gali gauti kompensaciją už teikiamą priežiūrą.
- Darbuotojai, kurie rūpinasi artimais giminaičiais, gali pasinaudoti papildomomis garantijomis darbo santykiuose.
- Savivaldybės gali teikti namų priežiūros, dienos centrų arba laikinosios priežiūros paslaugas.
Daugeliui šeimų ši parama padeda išlaikyti asmenį namuose, o ne perkelti jį į globos įstaigą.
Kaip sužinoti, ar turite teisę į neįgalumo statusą?
Jei įtariate, kad jūs ar jūsų šeimos narys gali turėti teisę į neįgalumo statusą ar susijusias išmokas, pirmiausia paprastai reikia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju arba specialistu. Jie parengia medicininę dokumentaciją ir nukreipia jus į Neįgaliųjų teisių apsaugos agentūrą įvertinimui.
- Surinkite visus medicininius įrašus, tyrimų rezultatus ir specialistų išvadas.
- Pateikite prašymą per agentūros savitarnos sistemą arba asmeniškai.
- Palaukite sprendimo dėl dalyvavimo lygio, negalios statuso ir specialiųjų poreikių.
- Gavę sprendimą, kreipkitės į „Sodrą“ arba savivaldybę dėl konkrečių išmokų ir paslaugų.
Neįgaliųjų teisė yra sudėtinga ir reguliariai atnaujinama, todėl konkrečiais individualiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su „Sodra“, Neįgaliųjų teisių agentūra arba socialiniu darbuotoju savo savivaldybėje.
Štai ir išsiaiškinome, kam priklauso invalidumas. Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.