Šiuolaikinėje mažmeninės prekybos kultūroje ryškus „nuolaidos“ ženklas gali akimirksniu pakeisti mūsų mąstymą. Neuromokslas paaiškina, kodėl: kai pamatome suvokiamą galimybę sutaupyti pinigų, smegenys išskiria dopaminą – neuromediatorių, susijusį su atlygiu ir motyvacija. Tai sukuria trumpalaikį jaudulio ir skubos jausmą.
Tuo pačiu metu prefrontalinės žievės – smegenų dalies, atsakingos už racionalų planavimą ir ilgalaikį vertinimą – aktyvumas gali laikinai sumažėti. Dėl to produktai, kurie iš pradžių nebuvo mūsų pirkinių sąraše, staiga gali pasirodyti reikalingi arba „per geri, kad jų praleistume“.
Nuostolių vengimas skatina greitesnius sprendimus
Psichologai apibūdina reiškinį, vadinamą nuostolių vengimu: žmonės labiau motyvuoti vengti galimybės, nei gauti lygiavertę naudą. Todėl riboto laiko arba kiekio nuolaida labiau primena riziką praleisti progą, o ne paprastą kainos sumažinimą.
Kai pasiūlymas suformuluotas kaip „tik šiandien“ arba „liko paskutinės prekės“, sprendimai priimami greičiau ir emociškai, mažiau apmąstant tikrąjį poreikį. Nuolaida tampa suvokiama grėsme, o ne tik rinkodaros priemone.
Dauguma vartotojų pripažįsta, kad pasiduoda akcijoms
Reprezentatyvi sausio mėnesio „Norstat“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 2000 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, parodė, kad 84 % pripažįsta, jog juos vilioja nuolaidos. Beveik septyni iš dešimties respondentų dažnai į savo pirkinių krepšelius deda nuolaidų prekių, net jei tos prekės nebuvo planuoti pirkiniai.
Tik 14 % teigia, kad retai pasiduoda akcijoms.
Paslėpta emocinė „taupymo“ kaina
Trumpalaikis nuolaidų prekių pirkimas gali sukelti pasiekimo jausmą arba sumanų finansinį elgesį. Tačiau ilgalaikis nuolatinių akcijų poveikis gali sukelti sprendimų nuovargį.
Tas pats tyrimas rodo, kad 44 % respondentų nuolaidoms stebėti skiria iki 30 minučių per savaitę, o 15 % – dar daugiau laiko. Nuolatinis pasiūlymų vertinimas – sprendimas, ar pirkti dabar, laukti geresnio pasiūlymo, ar visai praleisti – eikvoja kognityvinius išteklius ir mažina savikontrolę.
Tai gali padidinti impulsyvumą, irzlumą ar net kaltės jausmą po pirkimo.
Kai apsipirkimas tampa emociniu reguliavimu
Psichologai šį modelį apibūdina kaip įpročio ciklą. Pavojaus elementas (pamatymas nuolaidą) skatina veiksmą (pirkimą), po kurio seka atlygis (laikinas emocinis palengvėjimas). Laikui bėgant šis ciklas gali tapti automatinis.
Kai kuriems asmenims, ypač patiriantiems stresą, nuovargį ar emocinį perkrovą, apsipirkimo akcijos gali būti labiau susidorojimo mechanizmas, o ne racionalus finansinis sprendimas.
Kas labiau linkęs reaguoti impulsyviai?
Tyrimai rodo, kad impulsyvaus pirkimo tendencijos yra susijusios su jautrumu atlygiui, mažesne savikontrole ir didesniu streso lygiu. Taip pat vaidina svarbų vaidmenį tokie išoriniai veiksniai kaip kasdienis kognityvinis krūvis, darbo spaudimas ir emocinis išsekimas.
Apklausos rezultatai rodo, kad jaunesni respondentai gali stipriau reaguoti į akcijas. Moterys taip pat dažniau apibūdinamos kaip spontaniškos pirkėjos, nors tai greičiausiai atspindi bendrus kognityvinius ir emocinius poreikius, su kuriais jos kasdien susidoroja, o ne įgimtą emocionalumą.
Kaip sąmoningiau vertinti nuolaidas
Supratimas, kad šios reakcijos yra natūralios smegenų reakcijos, o ne asmeninės silpnybės, yra pirmas žingsnis link sąmoningesnio išleidimo. Mažmenininkai sąmoningai kuria rinkodaros strategijas, siekdami suaktyvinti atlygio kelius.
Praktiniai žingsniai apima apsipirkimą su iš anksto parašytu sąrašu, aiškaus biudžeto ribos nustatymą ir palaukimą prieš perkant nebūtinas prekes su nuolaida. Savo emocinės būsenos stebėjimas prieš perkant taip pat gali sumažinti impulsyvų elgesį.
Ar paprastai perkate prekes su nuolaida, nes jums jų reikia, ar bijote praleisti progą?












