Kalbant apie senatvės pensijas Lietuvoje, dažnai painiavos kyla dėl vieno termino: pensijų apskaitos vienetai. Nors tai gali skambėti techniškai, idėja paprasta – šie vienetai lemia individualios jūsų pensijos dalies dydį.
Suprasti, kaip jie veikia, yra svarbu ne tik vis dar dirbantiems žmonėms, bet ir esamiems pensininkams bei tiems, kurie svarsto apie antros pakopos pensijų kaupimo pakeitimus.
Lietuvoje senatvės pensija yra sudaryta iš dviejų dalių
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, senatvės pensija susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir individualios.
Bendroji dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio, galiojančio tais metais, kai pensija skiriama.
Jei asmuo yra įgijęs bent minimalų reikiamą draudimo stažą (15 metų), bet ne daugiau nei reikiamą visą stažą (34,5 metų 2026 m.), bendroji dalis yra lygi visai bazinei pensijai.
2026 m. bazinė pensija siekia 327,91 EUR. per mėnesį. Tai reiškia, kad du asmenys, turintys tą patį 34,5 metų stažą, gaus tą pačią bendrąją dalį, neatsižvelgiant į jų viso gyvenimo pajamas.
Individuali dalis priklauso nuo pensijų apskaitos vienetų
Skirtumas tarp pensijų atsiranda individualioje dalyje.
Individuali pensijos dalis apskaičiuojama padauginus bendrą asmens darbingo gyvenimo metu sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičių iš vieno vieneto vertės pensijos skyrimo metais.
2026 m. vieno pensijų apskaitos vieneto vertė yra 8,11 EUR.
Pavyzdžiui:
- Jei asmuo sukaupė 20 vienetų: 20 × 8,11 = 162,20 EUR.
- Jei asmuo sukaupė 55 vienetus: 55 × 8,11 = 446,05 EUR.
Pridėjus prie bendroji 327,91 EUR dalis, bendros pensijos būtų:
- 490,11 EUR per mėnesį (20 vienetų).
- 773,96 EUR per mėnesį (55 vienetai).
Nors abu asmenys dirbo tiek pat metų, jų pensijos labai skiriasi dėl skirtingų pajamų ir socialinio draudimo įmokų.
Kaip uždirbamas vienas pensijų apskaitos vienetas?
Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per kalendorinius metus socialinio draudimo įmokos pensijoms mokamos nuo pajamų, lygių 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VDU), nustatytų įmokoms skaičiuoti.
2026 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, naudojamas socialinio draudimo skaičiavimams, yra 2 312,15 EUR. Per metus tai sudaro 27 745,80 EUR bendrųjų pajamų.
Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 %. Taigi, nuo tokių pajamų mokamos įmokos sudaro 2 419,43 EUR per metus.
Tai reiškia, kad norint uždirbti vieną pensijų apskaitos vienetą 2026 m., asmuo per metus turi sumokėti 2 419,43 EUR pensijų socialinio draudimo įmokų.
Kas nutinka, jei antros pakopos lėšos grįžta į „Sodrą“?
Jei asmuo pereinamuoju laikotarpiu pasitraukia iš antros pensijų pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos, pervestos atgal į Valstybinio socialinio draudimo fondą, konvertuojamos į papildomus pensijų apskaitos vienetus.
Taikoma ta pati formulė. Pavyzdžiui, jei pervedama 5 000 EUR, ši suma dalijama iš 2 419,43 EUR. Rezultatas – maždaug 2,06 papildomi pensijų apskaitos vienetai.
Šie vienetai padidina individualią pensijos dalį ir į juos atsižvelgiama perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įskaityti.
Jei lėšos grįžta 2026 m., pensija perskaičiuojama nuo 2027 m. Jei jos grįžta 2027 m., perskaičiavimas taikomas nuo 2028 m.
Kur galima pamatyti savo vienetus?
Gyventojai gali pasitikrinti savo sukauptą draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus prisijungę prie savo asmeninės paskyros adresu gyventojai.sodra.lt.
Sistema atnaujina pagrindinę informaciją maždaug kas šešis mėnesius. Galima generuoti išsamesnes ataskaitas, įskaitant draudimo stažo (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetų (REP.49) suvestinę.
Pensijų apskaitos vienetai rodo, kaip jūsų pajamos virsta būsimomis pensijų teisėmis. Jų supratimas leidžia geriau įvertinti, kaip šiandienos uždarbis veikia rytojaus pensijos pajamas.
Ar patikrinote, kiek pensijų apskaitos vienetų iki šiol sukaupėte?














