Švenčių laikotarpis dažnai atneša ir šventinio laukimo, ir organizacinių iššūkių. Kai valstybinės šventės patenka į savaitės vidurį, pavyzdžiui, sausio 1 d., darbuotojai dažnai prašo papildomų atostogų, kad pratęstų atostogas. Tuo pačiu metu įmonės gali susidurti su padidėjusiu darbo krūviu, spaudimu teikti metų pabaigos ataskaitas arba klientų poreikiais.
Tai kelia praktinį klausimą: kada darbdavys gali teisėtai atsisakyti atostogų prašymo, o kada atostogos yra privalomos pagal Lietuvos darbo įstatymus?
Kasmetinės ir neapmokamos atostogos paprastai suteikiamos darbuotojo prašymu
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos pagal patvirtintą atostogų grafiką arba darbuotojo prašymu (Darbo kodekso 126 ir 127 straipsniai). Nemokamos atostogos reglamentuojamos 137 straipsnyje.
Paprastai tiek kasmetinėms, tiek neapmokamoms atostogoms reikalinga darbuotojo iniciatyva ir sutikimas. Darbdavys negali vienašališkai priversti darbuotojo išeiti atostogų konkrečiu laiku, išskyrus atvejus, kai kasmetinių atostogų grafikai buvo tinkamai sudaryti ir iš anksto suderinti.
Tačiau atostogų laikotarpiu keli darbuotojai gali prašyti atostogų vienu metu. Tokiais atvejais darbdaviai privalo suderinti veiklos tęstinumą su darbuotojų teisėmis.
Kada darbdavys gali atsisakyti suteikti atostogas
Darbdavys gali atsisakyti suteikti kasmetines arba nemokamas atostogas, jei atsisakymą pateisina objektyvios ir pagrįstos priežastys. Tai gali būti:
- Žymiai padidėjęs darbo krūvis atostogų laikotarpiu.
- Negalėjimas pakeisti atostogų prašančio darbuotojo.
- Veiklos rizika verslo tęstinumui.
Siekdamos išvengti ginčų, įmonės turėtų aiškiai apibrėžti tokias situacijas vidaus taisyklėse, pavyzdžiui, darbo taisyklėse arba atostogų politikoje. Skaidrūs kriterijai sumažina nevienodo požiūrio ieškinių riziką.
Kada atostogos yra privalomos
Tačiau Lietuvos darbo teisė nustato konkrečias darbuotojų kategorijas, kurioms atostogos turi būti suteikiamos paprašius.
Pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, kasmetinės atostogos nėščiai darbuotojai turi būti suteikiamos prieš arba po motinystės atostogų, taip pat kitais įstatymų aiškiai numatytais atvejais.
Be to, pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo suteikti iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų.
Šiais atvejais darbdavys neturi diskrecijos teisės atsisakyti atostogų prašymo.
Jei darbdavys sustabdo veiklą per šventes
Įmonėms įprasta svarstyti galimybę sustabdyti veiklą kelioms dienoms tarp valstybinių švenčių. Praktiškai ginčai kyla, kai darbuotojai nesutinka pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis arba atsisako nemokamų atostogų dėl sumažėjusių pajamų.
Darbo kodeksas neleidžia darbdaviams vienašališkai skirti kasmetinių ar nemokamų atostogų vien dėl to, kad darbdavys nusprendžia tam tikromis dienomis neorganizuoti darbo.
Jei nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas, darbdavys turėtų apsvarstyti galimybę atitinkamai organizuoti darbą. Jei nuotolinis darbas neįmanomas, bet darbdavys nusprendžia neorganizuoti darbo, darbdavys gali suteikti apmokamas poilsio dienas, išlaikydamas visą atlyginimą.
Privertus darbuotojus išeiti kasmetinių atostogų be sutikimo, darbdavys gali susidurti su darbo ginčais ir galima atsakomybe.
Praktinės rekomendacijos darbdaviams ir darbuotojams
Atostogų laikotarpius reikia planuoti iš anksto. Darbdaviai turėtų:
- Parengti kasmetinių atostogų grafikus pagal 127 straipsnį.
- Priimti aiškias vidaus taisykles dėl vienu metu pateiktų atostogų prašymų nagrinėjimo.
- Objektyviai įvertinti, ar veiklos poreikiai pateisina atsisakymą.
Darbuotojai turėtų anksti pateikti atostogų prašymus ir žinoti kategorijas, kurioms įstatymai numato privalomą apsaugą.
Pusiausvyra tarp veiklos būtinybės ir darbuotojų teisių tampa ypač opi per valstybines šventes, įtrauktas į darbo savaitę.
Ar žinote, ar jūsų atostogų prašymas atostogų laikotarpiu gali būti teisėtai atmestas?






