Lietuvos gyventojai sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja. Praėjusiais metais šalyje gimė apie 17 500 kūdikių – apie 8 % mažiau nei 2024 m. Nors darbo jėgos pasiūla šiandien išlieka gana stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia struktūrinį susirūpinimą dėl ekonomikos augimo.
Ekspertai perspėja, kad Lietuvos konkurencingumo ateitis priklausys ne tik nuo to, kiek žmonių dalyvaus darbo rinkoje, bet ir nuo to, kaip efektyviai šalis prisitaikys prie demografinių pokyčių.
Demografiniai pokyčiai prasideda nuo šeimos sprendimų
Pasak socialinės politikos ekspertės dr. Aušros Čižauskaitės iš Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto, demografiniai pokyčiai prasideda gerokai anksčiau, nei asmenys patenka į darbo rinką.
„Lietuva nepasiekia kartų kaitai reikalingo vaisingumo lygio. Vidutiniškai vienai moteriai reikėtų apie 2,1 vaiko. Tačiau vaisingumui įtakos turi ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir ilgesnis išsilavinimo kelias, vėlesnis patekimas į darbo rinką, pajamų stabilumo problemos ir atidėti gyvenimo sprendimai“, – sakė ji. paaiškina.
Gebėjimas suderinti darbą ir šeimos gyvenimą taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Nors teisės aktai suteikia tam tikrų lankstumo galimybių, praktinių kliūčių vis dar yra. Informacijos trūkumas ir darbdavių požiūris gali atgrasyti darbuotojus nuo lankstaus darbo grafiko naudojimo.
Lietuva sensta beveik dvigubai greičiau nei ES vidurkis. Tuo pačiu metu didėja socialinė rizika: 2024 m. skurdo rizikos lygis tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų pasiekė 36,9 %.
Darbo rinka jau jaučia pokyčius
Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad 50–64 metų amžiaus asmenys dabar sudaro maždaug trečdalį Lietuvos darbo jėgos, ir tikimasi, kad jų dalis toliau augs.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo rinkos spaudimas nebėra susijęs tik su darbuotojų skaičiumi, bet ir su darbo jėgos struktūra bei kompetencijomis.
Darbdaviams sunku rasti tiek aukštos kvalifikacijos specialistų, tiek kvalifikuotų darbuotojų. Tarp paklausiausių profesijų yra inžinieriai, sveikatos priežiūros specialistai, mokytojai, suvirintojai, įrangos operatoriai, mechanikai, vairuotojai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai.
Metų pradžioje buvo užregistruota 61 500 vyresnių nei 50 metų darbo ieškančių asmenų – daugiau nei trečdalis visų registruotų bedarbių.
„Technologiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kvalifikacijos atnaujinimas“, – pažymi Jankauskienė. Be tikslinio perkvalifikavimo, suaugusiųjų švietimo ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo, įtampa darbo rinkoje gali sustiprėti.
Pagrindinis klausimas: augimas su mažiau darbuotojų
Net jei darbo rinkos iššūkiai bus valdomi, išlieka esminis klausimas: kaip ekonomika gali augti, jei darbuotojų skaičius mažėja?
Pasak nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausiosios ekonomistės Jonės Kalendienės, produktyvumas taps pagrindine ekonomikos plėtros varomąja jėga.
„Po pandemijos užimtumo lygis padidėjo. Tačiau jei ekonomikos augimas vėl paspartės, gali vėl atsirasti darbo jėgos trūkumas. Keičiasi ir paklausos tipas – technologijos mažina paprastesnių darbų poreikį ir didina aukštesnės kvalifikacijos specialistų paklausą“, – aiškina ji.
Šis pokytis reiškia, kad ilgalaikis konkurencingumas mažiau priklausys nuo darbo jėgos dydžio ir daugiau nuo vienam darbuotojui sukuriamos vertės.
Produktyvumas, inovacijos ir struktūrinis koregavimas
Kalendienė pabrėžia, kad produktyvumo augimui pirmiausia įtakos turi įmonių strateginiai sprendimai investuoti į technologijas ir veiklos efektyvumą.
„Investiciniai sprendimai nėra vien tik finansavimo prieinamumas. Jie priklauso nuo to, ar investicijos gerina konkurencingumą, didina našumą ir leidžia prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių“, – sako ji.
Be investicijų į technologijas, svarbų vaidmenį atliks socialiniai veiksniai: socialinės apsaugos sistemų stiprinimas, regioninės plėtros gerinimas ir darbo rinkos įtraukumo palaikymas.
Demografinis senėjimas taip pat atveria galimybes vadinamojoje sidabrinėje ekonomikoje – sektoriuose, skirtuose vyresnio amžiaus gyventojų poreikiams tenkinti, įskaitant sveikatos priežiūrą, paslaugas ir pagalbines technologijas.
Ateitis priklauso nuo prisitaikymo
Lietuvoje demografinės trajektorijos negalima pakeisti per naktį. Tačiau jos ekonominis atsakas lieka politikos ir verslo kontrolės ribose.
Vyresnio amžiaus darbuotojų perkvalifikavimas, mokymosi visą gyvenimą skatinimas, inovacijų skatinimas ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros sąlygų gerinimas greičiausiai lems šalies ekonominį atsparumą.
Galiausiai diskusijos pereina nuo klausimo „Kiek darbuotojų turime?“ prie klausimo „Kiek vertės gali sukurti kiekvienas darbuotojas?“
Ar Lietuva pasirengusi kurti būsimą augimą remdamasi produktyvumu, o ne gyventojų skaičiaus augimu?






