Nuo 2026 m. sausio mėn. Vokietija įvedė mokesčių lengvatą, vadinamą „Aktivrente“, skirtą paskatinti 67 metų ir vyresnius asmenis savanoriškai išlikti aktyviais darbo rinkoje. Pagal šį modelį pensininkai gali uždirbti iki 2000 eurų per mėnesį neapmokestinamų pajamų iš darbo, toliau gaudami valstybinę pensiją. Iniciatyva siekiama spręsti darbo jėgos trūkumo ir demografinio spaudimo problemas.
Vokietijos sprendimas neišvengiamai kelia klausimą Lietuvai: ar mažesnis dirbančių pensininkų apmokestinimas reikšmingai sumažintų darbo jėgos trūkumą mūsų šalyje?
Lietuvoje jau yra vienas didžiausių dirbančių pensininkų rodiklių ES
„Eurostat“ duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad Lietuva yra tarp Europos Sąjungos lyderių pagal dirbančių 65–69 metų amžiaus asmenų dalį. Šioje amžiaus grupėje užimtumo lygis yra beveik tris kartus didesnis nei ES vidurkis. Tarp 70–74 metų amžiaus asmenų Lietuva taip pat yra beveik reitingo viršuje, daugiausia lenkdama Švediją.
Tik 35,9 % Lietuvos darbuotojų nustoja dirbti pradėję gauti senatvės pensiją. Visoje ES vidutinė žmonių, paliekančių darbo rinką gavę pensiją, dalis yra 64,1 %. Tai rodo, kad, skirtingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, Lietuvos pensininkai linkę tęsti darbą net ir be papildomų mokesčių lengvatų.
Šie skaičiai rodo, kad galimybės toliau didinti darbo jėgos pasiūlą vien tik mokesčių lengvatomis gali būti ribotos.
Mažos pensijos, o ne mokesčių struktūra, skatina tolesnį užimtumą
Viena iš pagrindinių struktūrinių priežasčių, lemiančių aukštą Lietuvos pensininkų užimtumo lygį, yra santykinai maža senatvės pensijų pakeitimo norma. Palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos pensijos pakeičia mažesnę ankstesnių pajamų dalį.
Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių tęsti darbą pirmiausia yra finansinė būtinybė, o ne gyvenimo būdo pasirinkimas. Šiame kontekste įvedus plačias mokesčių lengvatas, daugiausia būtų subsidijuojamas darbas, kuris būtų atliktas bet kuriuo atveju.
Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais, dirbančių pensininkų atleidimas nuo dalies socialinių įmokų galėtų sumažinti valstybės pajamas 8–17 mln. eurų per metus. Tačiau elgesio reakcija, t. y. papildomų pensininkų, pradedančių dirbti arba liekančių dirbti, skaičius, greičiausiai būtų nedidelė.
Sveikatos apribojimai mažina realų darbo jėgos potencialą
Dažnai cituojami demografiniai palyginimai su Švedija. Jei 65 metų ir vyresni lietuviai būtų įdarbinti tokiu pat tempu kaip ir jų kolegos švedai, teoriškai darbo rinkoje galėtų atsirasti apie 36 200 papildomų darbuotojų.
Tačiau šis palyginimas neatsižvelgia į sveikatos skirtumus. Sulaukę 65 metų, lietuviai gali tikėtis gyventi geros sveikatos iki maždaug 72,4 metų. Švedijoje sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų siekia maždaug 78,9 metų. Šis atotrūkis daro didelę įtaką realiam gebėjimui išlikti darbe.
„Eurostato“ duomenys taip pat rodo, kad Baltijos šalyse daugelis vyresnio amžiaus asmenų toliau dirba daugiausia dėl finansinių priežasčių, o tie, kurie palieka darbą, dažnai tai daro dėl sveikatos problemų. Todėl darbo jėgos pasiūlos apribojimai nėra vien finansiniai.
Mokesčių lengvatos kelia susirūpinimą dėl teisingumo ir neutralumo
Ekonominėje literatūroje apie mokesčių politiką pabrėžiamas horizontalus teisingumas – panašios pajamos iš panašios veiklos turėtų būti apmokestinamos panašiai. Plačių pajamų mokesčio lengvatų suteikimas vien tik pagal amžių ar pensijos statusą galėtų pakenkti šiam principui.
Taip pat kyla elgesio iškraipymų rizika. Jei pensinio amžiaus sulaukus bus nustatyta griežta mokesčių riba, kai kurie asmenys gali oficialiai išeiti į pensiją, kad pasinaudotų mažesniais mokesčiais, o vėliau grįžti į darbą. Tokie „staigūs efektai“ mažina mokesčių sistemos neutralumą.
Alternatyvus požiūris, aptariamas politikos debatuose, yra konkrečių pensininkų socialinio draudimo įmokų mažinimas, o ne pajamų mokesčio lengvatų mažinimas. Kai asmuo jau gauna senatvės pensiją, papildomos įmokos dažnai padidina būsimas išmokas tik nežymiai. Apskaičiuota, kad Lietuvoje vieni papildomi darbo metai, dirbantys už vidutinį darbo užmokestį, padidina vidutinę pensiją maždaug 16–18 eurų per mėnesį. Priešingai, automatinis pensijų indeksavimas nuo 2018 iki 2025 m. padidino pensijas vidutiniškai 11,5 % per metus.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, selektyvus socialinių įmokų koregavimas galėtų būti labiau suderintas su socialinio draudimo logika nei plataus masto pajamų mokesčio lengvatos.
Darbo jėgos trūkumo diskusijai reikia platesnio sprendimo
Lietuva susiduria su struktūriniu darbo jėgos trūkumu, kurį lemia emigracija, demografinis senėjimas ir įgūdžių neatitikimas. Nors ilgesnio darbingo amžiaus skatinimas gali būti dalis sprendimo, mažai tikėtina, kad jis taps lemiamu veiksniu, atsižvelgiant į jau ir taip didelį pensininkų dalyvavimą.
Politika, gerinanti sveikatos rezultatus, skatinanti mokymąsi visą gyvenimą, pritraukianti migrantus ir didinanti pensijų pakankamumą, gali turėti didesnį ilgalaikį poveikį. Pensijų lygio didinimas galėtų sumažinti finansinį spaudimą vyresnio amžiaus žmonėms, kartu išlaikant savanorišką dalyvavimą tiems, kurie nori ir gali dirbti.
Šiame kontekste mokesčių lengvatos dirbantiems pensininkams tikriausiai turėtų ribotą makroekonominį poveikį ir pirmiausia perskirstytų viešuosius išteklius, o ne reikšmingai padidintų darbo jėgą.
Ar dirbančių pensininkų mokesčių sumažinimas reikšmingai sumažintų darbo jėgos trūkumą Lietuvoje, ar svarbesnės yra gilesnės struktūrinės reformos?






