2025 m. Lietuvos darbo rinka rodė aiškius atvėsimo požymius. Remiantis preliminariais Valstybinės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis (VDU) ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 8,6 %. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti stipru, augimas buvo 2,1 procentinio punkto lėtesnis nei tuo pačiu 2024 m. ketvirčiu.
Dar svarbiau namų ūkiams, kad realaus darbo užmokesčio augimas, t. y. darbo užmokesčio augimas, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, 2025 m. pasiekė tik 4,5 %. Tai yra 5,1 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Praktiškai perkamoji galia pagerėjo, bet daug kukliau nei anksčiau.
Infliacija ir viešojo sektoriaus ribojimai ribojo realiųjų pajamų augimą
Pasak Lietuvos banko, apie 60 % realiojo darbo užmokesčio augimo sulėtėjimo lėmė didesnė infliacija. Kylančios vartotojų kainos sumažino efektyvų namų ūkių pajamų padidėjimą.
Tuo pačiu metu lėtesnis darbo užmokesčio didėjimas viešajame sektoriuje reikšmingai prisidėjo prie bendro nuosaikumo. Maždaug du trečdaliai nominalaus darbo užmokesčio augimo sulėtėjimo per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius buvo susiję su atsargesne viešojo sektoriaus darbo užmokesčio dinamika.
Centrinis bankas prognozuoja, kad 2026 m. nominalus darbo užmokestis gali išaugti 9,1 %, o infliacija gali sumažėti iki 3,1 %. Jei šios prognozės išsipildys, realus darbo užmokestis gali padidėti 5,8 %, o tai šiek tiek pagerins perkamąją galią, palyginti su 2025 m.
Darbo rinka metų pabaigoje susilpnėjo
Užimtumo rodikliai rodo silpnėjančią darbo rinką. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius siekė 1 457 900 – 0,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Per metus užimtumas sumažėjo 0,1 %.
Nedarbas, kuris trečiąjį ketvirtį buvo sumažėjęs, paskutinįjį metų ketvirtį vėl išaugo. Jis pasiekė 6,9 % – 0,4 procentinio punkto daugiau nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.
Darbo jėga, kuri augo nuo 2021 m., 2025 m. sumažėjo 0,3 %. Tuo tarpu neaktyvių asmenų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 1,4 %. Tai rodo struktūrinius pokyčius, o ne spartų blogėjimą, tačiau pagreitis akivaizdžiai sulėtėjo.
Atlyginimai sparčiausiai augo ten, kur jie buvo mažiausi
Atlyginimų augimas nebuvo tolygiai pasiskirstęs tarp sektorių. Remiantis „Sodros“ duomenimis, didžiausias padidėjimas – nuo 9,4 % iki 14 % – užfiksuotas statybos, transporto, sveikatos priežiūros, švietimo, žemės ūkio, mažmeninės prekybos ir energijos tiekimo sektoriuose.
Priešingai, darbo užmokestis lėčiausiai augo informacijos ir ryšių paslaugų, inžinerinės statybos, teisinių ir apskaitos paslaugų, administracinės veiklos, viešojo administravimo, mašinų remonto, įdarbinimo paslaugų ir finansinių paslaugų (išskyrus draudimą) sektoriuose. Šiuose sektoriuose darbo užmokestis padidėjo tik 4,4 % iki 7,6 %.
Įdomu tai, kad nors kompiuterių programavimo ir susijusios veiklos sektoriuose augimo tempai buvo vieni lėčiausių, šiose srityse ir toliau mokami didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje – viršijantys 4 000 EUR per mėnesį bruto.
Yra dalinės konvergencijos požymių, tačiau struktūriniai atotrūkiai išlieka
Tarp dešimties sparčiausiai augančių sektorių penki taip pat patenka į dešimtuką pagal absoliutų darbo užmokesčio lygį. Tai rodo tam tikrą darbo užmokesčio konvergencijos laipsnį. Tačiau konvergencijos tempas išlieka per lėtas, kad būtų panaikinti ilgalaikiai struktūriniai skirtumai.
Pavyzdžiui, kultūros veikloje, žemės ūkyje ir tam tikruose paslaugų sektoriuose vidutinis bruto darbo užmokestis vis dar nesiekia 1 800 EUR per mėnesį, o aukštos kvalifikacijos technologijų ir finansų sektoriuose jis viršija 3 000–4 000 EUR.
Šis skirtumas reiškia, kad nors mažiau apmokamų sektorių procentiniai augimo tempai gali atrodyti įspūdingi, absoliutūs pajamų skirtumai išlieka dideli.
Ką tai reiškia Lietuvos namų ūkiams
Darbuotojų atveju pagrindinis rodiklis yra ne nominalus augimas, o perkamoji galia. 8–9 % darbo užmokesčio padidėjimas gali atrodyti didelis, tačiau jei vartotojų kainos kyla greitai, realus gyvenimo lygio pagerėjimas tampa daug mažesnis.
Darbdaviams lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir stabilizuojanti darbo rinka gali sumažinti spaudimą darbo sąnaudoms. Politikos formuotojams iššūkis išlieka infliacijos kontrolės suderinimas su namų ūkių perkamosios galios ir dalyvavimo darbo rinkoje išlaikymu.
Duomenys rodo, kad 2025 m. buvo nuosaikesnio, o ne spartesnio augimo metai. Darbo užmokestis toliau augo, tačiau lėčiau ir netolygiau. Ateinantys metai labai priklausys nuo infliacijos dinamikos ir bendro ekonomikos augimo.
Ar jaučiate skirtumą tarp nominalaus ir realaus pajamų augimo savo namų ūkio biudžete?






