Lietuvoje vyriausybė patvirtino daugiau nei 33 mln. eurų papildomo finansavimo, skirto tenkinti Ukrainos žmonių poreikius tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje. Šis sprendimas sustiprina ilgalaikį šalies įsipareigojimą remti Ukrainos atsigavimą, švietimo sistemą ir socialinį stabilumą vykstančio karo metu.
Naujasis finansavimo paketas apima 10 mln. eurų savanorišką įnašą į Europos Sąjungos Ukrainos fondą ir 23,3 mln. eurų, skirtų į Lietuvą persikėlusių Ukrainos studentų švietimui. Papildomos lėšos taip pat skiriamos socialinės globos ir integracijos priemonėms.
Lietuva stiprina savo vaidmenį ES vadovaujamose iniciatyvose
Vyriausybės patvirtintas 10 mln. eurų įnašas bus pervestas kaip savanoriškas mokėjimas į ES Ukrainos fondą. Ši priemonė skirta Ukrainos instituciniam atsparumui, atstatymo ir reformų procesams remti.
Finansavimas bus skirtas „Team Europe“ iniciatyvoms, įskaitant Tarptautinę civilių prieglaudų koaliciją, Ukrainos švietimo sistemos modernizavimą ir „Better Care Reform“ programą, skirtą vaikų apsaugos sistemoms transformuoti. Lietuva taip pat dalyvauja tokiuose projektuose kaip „Ateities mokykla Ukrainai“, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama karo nuniokotoms mokykloms atstatyti, požeminių švietimo įstaigų statybai ir energiją taupančių sprendimų, įskaitant saulės energijos sistemas, diegimui.
Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, beveik trečdalis Ukrainos vaikų dėl karo šiuo metu neturi galimybės mokytis gyvai. Lietuvos finansinė parama skirta padėti atkurti saugią mokymosi aplinką ir sumažinti švietimo sutrikimus.
Ukrainos mokiniams Lietuvoje skirta 23,3 mln. eurų
Reikšminga patvirtinto finansavimo dalis – 23,3 mln. eurų – bus skirta Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Lėšos skirtos padengti išlaidas, susijusias su nuo karo pabėgusių Ukrainos studentų, dabar besimokančių Lietuvos švietimo įstaigose, švietimu.
Iš šios sumos:
- 21,5 mln. eurų bus skirta ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programų išlaidoms savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose padengti.
- 1,76 mln. eurų bus skirta daliniams studijų mokesčiams ir stipendijoms Ukrainos studentams, 2022 ir 2023 m. priimtiems į pirmosios pakopos ir integruotų studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Šis finansavimas užtikrina, kad savivaldybės ir švietimo įstaigos būtų finansiškai remiamos teikiant švietimo paslaugas perkeltiesiems vaikams ir jaunuoliams. Tai taip pat sumažina nelygios prieigos prie mokymosi ir studijų galimybių riziką.
Parama socialinės globos ir integracijos priemonėms
Be su švietimu susijusio finansavimo, vyriausybė skyrė 580 000 eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Šios lėšos padengs Ukrainos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, institucinės socialinės globos išlaidas.
Iš šių lėšų 231 000 eurų bus panaudota vienkartinėms įsikūrimo išmokoms ir ikimokyklinio ugdymo išlaidų kompensacijoms, kaip numatyta Lietuvos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šios priemonės skirtos palengvinti pradinį integracijos etapą šeimoms ir pažeidžiamiems asmenims.
Nors finansavimo suma yra mažesnė, palyginti su švietimo asignavimais, ji atlieka tikslinį vaidmenį užtikrinant socialinį stabilumą ir remiant asmenis, gyvenančius institucinėje globoje arba susiduriančius su neatidėliotinais finansiniais sunkumais.
Dalis platesnio finansinio įsipareigojimo
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios bendra Lietuvos institucinė parama viršijo 1,67 mlrd. eurų. Tai apima karinę, finansinę, humanitarinę ir atstatymo pagalbą.
Naujai patvirtintas 33 mln. eurų paketas atitinka Lietuvos 2024–2027 m. dalyvavimo Ukrainos atkūrimo ir atstatymo pastangose gaires. Prisidėdama tiek šalies viduje, tiek ES lygmeniu, Lietuva siekia stiprinti Europos vienybę ir užtikrinti koordinuotą, veiksmingą pagalbą.
Svarbu tai, kad finansavimas neapsiriboja trumpalaike humanitarine pagalba. Jis orientuotas į ilgalaikį atsparumą, švietimo tęstinumą ir struktūrines reformas. Investicijos į saugias mokyklas, modernią mokymosi infrastruktūrą ir energiją taupančius įrenginius rodo į ateitį orientuotą strategiją, o ne tik pagalbą ekstremaliose situacijose.
Kodėl šis sprendimas svarbus šalies viduje
Lietuvai šis sprendimas turi tiek tarptautinių, tiek vidaus pasekmių. Tūkstančiai Ukrainos vaikų šiuo metu mokosi Lietuvos mokyklose. Užtikrinant tinkamą finansavimą išvengiama savivaldybių biudžetų apkrovos ir visiems mokiniams išlaikomos vienodos galimybės gauti išsilavinimą.
Lėšų paskirstymas taip pat atspindi Lietuvos politiką išlaikyti tvirtą politinę ir institucinę paramą Ukrainai, kartu subalansuojant vidaus socialines sistemas. Aiškiai paskirdama lėšas konkrečioms ministerijoms ir tikslams, vyriausybė užtikrina skaidrumą, kaip naudojami viešieji ištekliai.
Karui tęsiantis be nustatytos pabaigos datos, ilgalaikis planavimas tampa vis svarbesnis. Švietimas ir socialinė integracija išlieka pagrindiniais ramsčiais siekiant išsaugoti stabilumą tiek perkeltiesiems ukrainiečiams, tiek priimančiosioms bendruomenėms.
Naujausias Lietuvos finansavimo sprendimas rodo tęstinumą, o ne eskalaciją – nuoseklią tikslinės finansinės paramos strategiją, suderintą su Europos bendradarbiavimo mechanizmais. Kiek tvarus bus šis paramos lygis ateinančiais metais, lieka atviras politikos klausimas.






