Praėjusią savaitę Baltijos regiono elektros energijos rinkos patyrė didelį spaudimą, nes suvartojimas pasiekė neįprastai aukštą lygį. Nors didmeninės elektros energijos kainos daugumoje Šiaurės šalių mažėjo, Suomijoje ir Baltijos šalyse užfiksuota priešinga tendencija – kainos išaugo, o didžiausias padidėjimas užfiksuotas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Remiantis energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ pateiktais duomenimis, rekordiškai didelė elektros energijos paklausa kartu su sumažėjusia vėjo jėgainių gamyba ir sumažėjusiu importu sudarė sąlygas aukštesnėms kainoms visame regione.
Rekordinis elektros energijos suvartojimas nustatė naują ribą Lietuvoje
Praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuotas naujas savaitės elektros energijos suvartojimo rekordas – 340 GWh, tai aukščiausias lygis nuo 2010 m. Tai buvo svarbus nacionalinės energetikos sistemos etapas ir pabrėžė didėjantį spaudimą tiekimui piko paklausos laikotarpiais.
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pasiekė 746 GWh. Nors šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei praėjusią savaitę, Lietuvos paklausa išliko istoriškai aukšto lygio.
Elektros energijos kainos didėjo nepaisant mažėjančių tendencijų Šiaurės šalyse
Didmeninės elektros energijos kainos visame regione judėjo skirtingomis kryptimis. Nors daugumoje Šiaurės šalių rinkų kainos mažėjo, Baltijos šalyse ir Suomijoje jos didėjo.
Lietuvoje ir Latvijoje vidutinės elektros energijos kainos išaugo 12 proc. iki 216 EUR/MWh, o Estijoje – 6 proc. iki 215 EUR/MWh. Šis skirtumas labiau atspindi regioninius tiekimo apribojimus, o ne platesnę Europos rinkos dinamiką.
Mažesnė vėjo jėgainių gamyba sumažino turimą pasiūlą
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių kainų padidėjimą, buvo sumažėjusi elektros energijos gamyba iš vėjo jėgainių. Vėjo sąlygos visame Baltijos regione buvo silpnesnės, todėl sumažėjo vėjo jėgainių gamyba ir sumažėjo pigios atsinaujinančios elektros energijos dalis tiekimo mišinyje.
Dėl to sistema labiau rėmėsi kitais gamybos šaltiniais ir importu, o tai padidino bendras rinkos kainas.
Sumažėjo elektros energijos importas iš Suomijos
Kitas veiksnys buvo sumažėjęs elektros energijos importas iš Suomijos. Tarpvalstybiniai srautai vaidina labai svarbų vaidmenį subalansuojant Baltijos šalių elektros energijos rinkas, ypač didelės paklausos laikotarpiais.
Sumažėjus importui, vietinė gamyba turi padengti didesnę suvartojimo dalį, dažnai didesnėmis ribinėmis sąnaudomis.
Baltijos šalys pagamino tris ketvirtadalius suvartojamos elektros energijos
Per savaitę bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse išliko stabili – 559 GWh. Lietuva pagamino 233 GWh, Latvija – 190 GWh, o Estija – 137 GWh.
Tai reiškė, kad Lietuva pagamino maždaug 69 proc. savo elektros energijos poreikių, Latvija – 107 proc., o Estija – 60 proc. Apskritai Baltijos šalys kartu pagamino 75 procentus regione suvartojamos elektros energijos.
Didelė paklausa atskleidžia struktūrinius iššūkius
Rekordinis suvartojimo lygis atskleidžia struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos šalių elektros energijos sistema. Nors atsinaujinančiosios energijos pajėgumai toliau didėja, tiekimo lankstumas išlieka ribotas laikotarpiais, kai vėjo jėgainių mažai, o paklausa didelė.
Tokios sąlygos didina kainų nepastovumą ir pabrėžia diversifikuotos gamybos, kaupimo sprendimų ir tarpvalstybinių jungčių svarbą.
Ką tai reiškia namų ūkiams ir įmonėms
Namų ūkiams ir įmonėms didesnės didmeninės kainos gali reikšti didesnes elektros energijos sąnaudas, priklausomai nuo sutarčių tipų ir kainodaros mechanizmų. Fiksuotos kainos sutartys siūlo trumpalaikę apsaugą, o kintamos kainos klientai yra labiau veikiami rinkos svyravimų.
Didelės paklausos laikotarpiai taip pat sustiprina energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymo svarbą, ypač piko vartojimo valandomis.
Ilgalaikė Baltijos šalių energijos rinkos perspektyva
Rekordinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje atspindi platesnes tendencijas: pramonės elektrifikavimą, didesnį elektrinio šildymo naudojimą ir augančią skaitmeninę infrastruktūrą.
Kadangi paklausa toliau auga, investicijos į atsinaujinančiąją gamybą, tinklo pajėgumus ir kaupimą bus būtinos siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir energetinį saugumą visame regione.
Ar manote, kad dabartinė elektros energijos infrastruktūra Baltijos šalyse yra pasirengusi tvariam paklausos augimui?














