Internetiniai mokėjimai tampa kasdienio gyvenimo dalimi Lietuvoje. Nuo parkavimo bilietų iki atostogų užsakymų – daugiau pirkinių dabar atliekama vos keliais telefono bakstelėjimais ar nešiojamojo kompiuterio spustelėjimais. Naujausi bankų duomenys rodo, kad šis pokytis ne lėtėja, o spartėja.
Remiantis SEB banko duomenimis, 2025 m. Lietuvos klientai atliko mokėjimų internetu už beveik 3 mlrd. eurų. Tai 21 % daugiau nei 2024 m. ir 52 % daugiau nei 2023 m. Augimas yra gerokai spartesnis nei bendra mažmeninės prekybos rinkos plėtra, o tai rodo struktūrinius žmonių mokėjimo būdo pokyčius.
Internetiniai mokėjimai auga sparčiau nei mažmeninė prekyba
Internetinių operacijų augimas susijęs ne tik su didesnėmis kainomis. Didėja ir pačių mokėjimų skaičius. SEB klientai 2025 m., palyginti su ankstesniais metais, atliko apie 7 mln. daugiau internetinių operacijų.
Tai rodo, kad skaitmeniniai mokėjimai nebėra apsiriboja retkarčiais pirkiniais. Prenumeratos, mėnesinės paslaugos ir kasdienės operacijos keliasi į internetą. Daugelis vartotojų dabar skaitmeninius mokėjimus laiko numatytuoju pasirinkimu, o ne alternatyva.
Valstybinės duomenų agentūros statistika rodo, kad mažmeninė prekyba 2025 m. išaugo 6,9 %, o paslaugų vartojimas per tris ketvirčius – 8,2 %. Tačiau mokėjimai internetu augo daug sparčiau, todėl jų dalis bendrose išlaidose toliau didėja.
Pagrindinės išlaidų kategorijos yra drabužiai ir kelionės
Internetinės išlaidų tendencijos taip pat atskleidžia, kur eina pinigai. Drabužiai, avalynė ir aksesuarai sudarė apie 19 % visos mokėjimų internetu vertės. Antroje vietoje buvo kelionių paslaugos – maždaug 14 %.
Maisto ir maitinimo paslaugos užėmė trečiąją vietą – jos sudarė apie 5 % visų išlaidų internetu. Šiai kategorijai didelę įtaką padarė skaitmeninių užsakymų ir QR kodo pagrindu veikiančių mokėjimų restoranuose augimas.
Daugeliui vartotojų maisto užsakymas ar mokėjimas restoranuose skaitmeniniu būdu tapo įprasta miesto gyvenimo dalimi. Įmonės gauna naudos iš greitesnio aptarnavimo ir mažesnių veiklos sąnaudų, o klientai mėgaujasi patogumu.
Didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus vartotojai
Internetinės išlaidos nėra dominuojančios jauniausių vartotojų. 36–50 metų amžiaus grupė generavo apie 41 % visos internetinių mokėjimų vertės. Tuo tarpu 26–35 metų amžiaus žmonės sudarė apie 22 %.
Drabužių ir avalynės srityje 36–50 metų amžiaus grupė sudarė apie 45 % išlaidų. Ta pati grupė pirmavo ir kelionių išlaidų srityje. Maitinimo ir restoranų paslaugos buvo populiaresnės tarp 26–35 metų amžiaus žmonių, kurie generavo apie 38 % šio segmento išlaidų.
Jaunesni nei 25 metų vartotojai sudarė maždaug 18 % su restoranais susijusių internetinių mokėjimų, o 51–64 metų amžiaus grupė – apie 5 %. Šie skaičiai rodo, kad skaitmeninio išlaidavimo įpročiai dabar yra plačiai paplitę tarp skirtingų kartų, ne tik jaunimo.
Kortelės – greičiui, pervedimai didesnėms sumoms
Mokėjimo būdo pasirinkimas dažnai priklauso nuo konteksto. Kortelės išlieka populiarios greitiems ir mažiems pirkiniams. Jos plačiai naudojamos užsienio internetinėse parduotuvėse, prenumeratoms ir programėlėmis pagrįstose paslaugose.
Banko pavedimai yra dažnesni didesniems pirkiniams. 2025 m. vidutinė mokėjimo pavedimu suma viršijo 71 eurą, tai yra apie 2,8 % daugiau nei 2024 m. Vidutinė mokėjimo kortele suma buvo apie 40 eurų.
Šis skirtumas rodo, kad žmonės mąsto pragmatiškai. Kortelės renkasi dėl greičio ir patogumo, o pervedimai naudojami planuojamoms ir didesnės vertės išlaidoms.
Parkavimo, pavėžėjimo paslaugos ir prenumeratos tampa skaitmeninės
Kortelės ypač paplitusios paslaugoms, kurioms reikalingas momentinis mokėjimas ir apima mažesnes sumas. Tai apima automobilių stovėjimo aikšteles, trumpalaikę transporto nuomą, pavežėjimą ir maisto pristatymą.
Prenumeratos yra dar viena sparčiai auganti sritis. Srautinio perdavimo paslaugos, skaitmeninės platformos ir programėlių pagrindu sukurtos narystės dažnai remiasi automatiniais mokėjimais kortelėmis. Šie pasikartojantys sandoriai gali atrodyti nedideli atskirai, tačiau laikui bėgant gali kauptis.
Namų ūkiams tai sukuria naują biudžeto realybę. Kai kurios išlaidos tampa mažiau matomos, nes jos yra automatizuotos.
Metų pabaiga išlieka judriausiu sezonu
Sezoniniai elektroninės prekybos modeliai išlieka aiškūs. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį internetinių mokėjimų vertė buvo 20 % didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Vien šis ketvirtis sudarė 27 % visų metų internetinių mokėjimų vertės.
Lapkritis išsiskyrė kaip piko mėnuo. Pirkimų internetu vertė viršijo 269 mln. eurų, t. y. 22 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Gruodį sekė daugiau nei 267 mln. eurų, t. y. 15 % daugiau.
Šventinis apsipirkimas ir nuolaidų kampanijos ir toliau skatina šį augimą. Daugelis vartotojų dovanas perka anksti lapkritį, kad užsitikrintų pristatymą iki Kalėdų.
Skaitmeninis patogumas keičia išlaidų įpročius
Duomenys rodo aiškią kryptį: mokėjimai internetu tampa norma. Patogumas, greitis ir prieinamumas skatina dažnesnes išlaidas skaitmeninėse platformose.
Vartotojams šis pokytis suteikia komforto, bet kartu reikalauja ir sąmoningumo. Kai mokėjimai yra paprasti, išlaidos gali būti mažiau apčiuopiamos. Prenumeratų ir pasikartojančių mokėjimų stebėjimas tampa vis svarbesnis.
Skaitmeniniai mokėjimai nebėra vien technologijos – jie formuoja kasdienį finansinį elgesį Lietuvoje.
Ar per pastaruosius metus išaugo jūsų mokėjimai internetu?
